- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichologinę ir fiziologinę įtampą kartas nuo karto patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso būsenoje atsiduria dažnai.
Stresas dažniausiai patiriamas darbe ir mokymosi įstaigose, tačiau žmones neretai suerzina ir per žinias išgirstos politinės Lietuvos naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste. Tokius rezultatus parodė sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos Tyrimai”.
Dauguma iš apklaustų šalies gyventojų (90 proc.) nurodė, kad dažniau ar rečiau jiems tenka atsidurti streso būsenoje. 21 proc. žmonių tikino, kad jie stresą patiria dažnai, o 44 proc. atsakė kartais atsiduriantys streso būsenoje. Paaiškėjo, kad kur kas dažniau už jaunimą stresuoja vyresni nei 30 metų šalies gyventojai. Tyrimo duomenimis, 20 proc. trisdešimtmečių ir vyresnių žmonių stresą patiria dažnai, o 5 proc. streso būsenoje gyvena nuolatos.
Dažniau už kitus stresą patiria žmonės su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą – tokių yra šeštadalis suaugusių šalies žmonių – 16 proc.Pasak socialinių mokslų daktaro, psichologo Viktoro Keturakio, stresas kartais gali būti pozityvus ir tapti savotišku stimulu ar motyvaciniu veiksniu, tačiau pastarieji tyrimo duomenys byloja ką kitą.
„Lietuvių streso lygis yra rimtas signalas, kad žmogiškieji šalies resursai yra atsidūrę gana pavojingoje padėtyje. Tokia situacija gali turėti įtakos daugeliui šalies procesų, tuo pačiu ir pamažu kylančioms naujoms emigracijos bangoms“, – pažymi socialinių mokslų daktaras V. Keturakis.
Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų nurodė, kad stresą dažniausiai patiria darbe ar mokymosi įstaigose. 64 proc. tokių žmonių sudaro jaunimas iki 30 metų. 26 proc. atsakė, kad stresą išprovokuoja įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais. Taip pat žmones suerzina per žinias išgirstos politinės Lietuvos naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaikščiojimai po parduotuves. 7 proc. žmonių nurodė, kad stresą patiria dėl vienatvės ar problemų bendraujant su kitais asmenimis.
Stresą šeimoje ar bendraujant su artimaisiais dažniau patiria moterys (31 proc.), o ypač – namų šeimininkės (54 proc.). Dėl politinių naujienų streso būsenoje dažniausiai atsiduria bedarbiai (33 proc.), pensininkai (30 roc.) ir tie žmonės, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (27 proc.).Anot V. Keturakio, tyrimo rezultatai papildomai iliustruoja, kad daugelis stresinių situacijų kyla bendraujant, o tai dažniausiai nulemia kasdieninės aplinkybės – santykiai darbe, mokykloje. „Tokie santykiai neretai perkeliami į namus, bendraujant su artimaisiais“,– pastebi socialinių mokslų daktaras.
100 Lietuvos vietovių buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Tyrimas atliktas šių metų gegužės– birželio mėnesiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sapnų baidyklių kūrėja: magija slepiasi mažuose dalykuose
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, vi...
-
Parfumerė J. Cinaitienė: kvapas mus paveikia žaibišku greičiu2
„Uoslė yra be galo svarbi, tačiau ją dažniausiai įvertiname tik netekę“, – šypsosi parfumerė Jolanta Cinaitienė. Natūralių kvepalų kūrėja atskleidžia, kaip mus veikia skirtingi kvapai ir kodėl tas pats aromatas vienam ga...
-
Antro šanso metamorfozės: siūlų likučiai tampa mielais žaislais
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei ...
-
Ironiška mada – jaunųjų mados kūrėjų ginklas2
Jaunosios kartos lietuvių mados dizaineriai – Karina Panina, Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys – laikomi ironiškos mados kūrėjais. Nors mados ironijos sąvoka nevisiškai nauja, lietuviškoje mados dizaino scenoje ji tapo laba...
-
„Lietuvos balso“ mokytojų stilius: talentingiausi dizaineriai ir drabužiai su istorija8
Šį sekmadienio vakarą LNK eteryje tęsis „Lietuvos balso“ aklųjų perklausų etapas. Penkių mokytojų komandose vietų liko vos kelios, tačiau stiprių balsų, kurie galėtų jas užimti, – dar ne viena dešimtis. ...
-
Tiesa – toli gražu ne visa – apie „Shein“2
Paprasta, greita ir, atrodo, labai skanu. Tai visai ne apie naujausią greitojo maisto užkandinę ar kokią nors supermaisto tendenciją, išpopuliarėjusią per socialinius tinklus. Tačiau apie tai, kas irgi daugelį mūsų (ypač Z kartą) taip pat l...
-
Kaip tinkamai rūpintis antakiais šaltuoju sezonu?1
Kai lauke atvėsta, o šildymo sezonas verčia odą ir plaukus sausėti, būtina rūpintis ne tik oda, bet ir antakiais. Antakiai – veido dalis, kuri diskusijose apie grožį ar mados tendencijas dažnai lieka nuošalyje, tačiau gali i&scaro...
-
Brandžiai veido odai – išskirtinis dėmesys2
Veido odos senėjimo procesas yra neišvengiamas, dėl to daugeliui moterų kyla abejonių, ar vyresniame amžiuje dar verta naudoti veido odos priežiūros priemones. Vaistininkė Gabija Kruopytė patikina, kad rūpintis savo odos sveikata niekada ne v...
-
Iš išaugtų vaikiškų drabužių – prisiminimų šiltukai
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir ...
-
Auskarų vėrimo meistrė G. Balevičė – apie grožį, kantrybę, profesionalumą ir truputėlį skausmo10
Nėra nieko gražiau ir labiau įkvepiančio už žmogų, degantį tuo, ką daro. Dėl šios priežasties labai norėjau pakalbinti auskarų vėrimo meistrę Gintarę Balevičę, kurios gyvenimas pilnas auskarų vėrimo ir kitų gana aštrių poj...