Spalio 8 d. atidaromas naujas Ventos regioninio parko lankytojų centras, kurio ekspozicijos tema – „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“. Ventos regioninis parkas –  unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas.

Ventos upės atodangos – unikalios, turinčios pasaulinę mokslinę vertę, rašoma pranešime spaudai.

Ventos regioniniame parke sluoksnis, menantis juros periodą, yra žemės paviršiuje. Tad čia galima rasti belemnitų ir fosilijų, kuriems daugiau kaip 200 milijonų metų. Juros periodas pasižymėjo šiltu bei drėgnu klimatu. Šio periodo būdinga augmenija – paparčiai ir plikasėkliai. Jūrose klestėjo pirmuonys ir amonitai (galvakojai moliuskai), dvigeldžiai ir pilvakojai moliuskai, koralai.

Ventos kraštas žinomas ne tik savo geologija, bet ir istorija. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Viekšniuose gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje, pastatydinęs garsųjį „Žemaičio garlėkį“ – Aleksandras Griškevičius.

Tuose pačiuose Viekšniuose gyvenusi Biržiškų šeima ypač garsi trimis broliais – Nepriklausomybės akto signataru Mykolu, matematikos profesoriumi Viktoru ir literatūros profesoriumi Vaclovu.

Ventos regioninio parko įkūrimo tikslas – saugoti ir puoselėti Ventos paslėnių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti, taip pat sudaryti sąlygas poilsiui ir pažintiniam turizmui.

Visa Ventos upės baseino dalis, kuri patenka į Ventos regioninį parką, pasižymi turtinga biologine įvairove bei didele gamtinių sąlygų, floros ir faunos gausa. Čia auga meškiniai česnakai, gegužraibiai, gyvena mažieji ereliai rėksniai, žaliosios meletos, juodieji gandrai ir kiti saugomi paukščiai.

Neseniai pastatytas Ventos regioninio parko lankytojų centras būtent ir pristato visuomenei šias ir daugybę kitų Ventos krašto gamtos ir kultūros paveldo vertybių.