Konteineriai – patogiau

Nepatartina kasti duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras – augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks.

Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus.

Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (vienus dvejus metus), sunkiau palaikyti tvarką.
Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės.

Medinę be dugno nesunku pasigaminti ir patiems.
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes jie užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki vienerių metų ).

Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

"Vitaminų" dozatorius

Kompostą galima naudoti ir dozuojant. Jį reikėtų sumaišyti su naminių paukščių ar galvijų mėšlu. Iš plastikinio tinklo galima pasidaryti cilindro formos įrenginį, kuris bus naudojamas kaip komposto paskirstytojas.

Žemėje įtvirtintą paskirstytoją reikia užpildyti komposto mišiniu. Lietui lyjant arba laistant vanduo patenka į cilindrą ir komposto mišinys po truputį natūraliai skverbiasi į žemę, maitindamas augalų šaknis.

Komposto paskirstytojas ypatingas tuo, kad apsaugo augalų šaknis nuo "nudegimo". Jis atlieka trąšų dozatoriaus funkciją, paskirsto jas augantiems augalams mažomis dozėmis.

Be to, toks tręšimo būdas sutaupo nemažai laiko. Šį komposto paskirstytoją galima statyti bet kurioje daržo ar gėlyno vietoje, pavyzdžiui, kur labiausiai žemei trūksta trąšų.

Dar vienas šio paskirstytojo privalumas, jog ten, kur daugiau augmenijos, jis nekrenta į akis, bet puikiai atlieka savo funkciją.

Atgaivina nualintas dirvas

Perpuvusiu kompostu tręšti galima bet kada, tačiau geriausia – rudenį. Subrendęs kompostas įterpiamas į viršutinį dirvos sluoksnį 5–8 cm gyliu (būtinai sekliai, nes ten vyksta intensyviausi dirvos gyvybiniai procesai).

Nesubrendusio įterpti nebūtina – jį galima naudoti kaip mulčą. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto negu sunkioms.

Į dirvą patekęs kompostas suyra, išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas: azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams.
Priešingai nei mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto.

Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atgaivina nualintas dirvas.

Pastaroji komposto ypatybė yra daug labiau vertinama už trąšų savybes. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, taip pat sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis.