Vilniuje kuriamas Jungtinis gyvybės mokslų centras, kuris yra vienas svarbiausių integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektų.

Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad moderniame ir naujausia įranga aprūpintame atviros prieigos mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą, ieškos naujų vėžio bei kitų sunkių ligų diagnostikos bei gydymo būdų, plėtos biotechnologijų taikymą aplinkosaugoje, pramoniniuose procesuose ir kitose srityse.

„Tikime, kad naujausia įranga aprūpintas centras, atliekantis tarptautinio lygio tyrimus ir kuriamos pažangios technologijos, taps traukos centru užsienio mokslininkams bei verslo investicijoms“, - pažymėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Gyvybės mokslų centre bus sukoncentruotas biotechnologijų ir molekulinės medicinos technologinis-mokslinis potencialas, sudarytos puikios praktinio mokymo sąlygos studentams, – teigia Vilniaus universiteto strateginės plėtros prorektorius Juozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi palyginti neblogai išplėtotą biotechnologijų pramonę, tačiau net ir krizės metu susiduriame su šios srities specialistų trūkumu. Todėl sieksime, kad į mokslinę veiklą aktyviau įsitrauktų studentai, kad jie įgytų daugiau praktinių žinių, o baigę studijas – rinktųsi biotechnologijų tyrėjo profesiją , steigtų naujas inovatyvių technologijų įmones“.

Jungtinį gyvybės mokslų centrą, finansuojamą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Biotechnologijos, Biochemijos ir VU Onkologijos institutais. Projekto bendra vertė – 125,4 mln. litų, iš kurių apie 106 mln. litų skirs ES fondai, likusi dalis – valstybės lėšos.

Šiandien naujo centro kūrimo sutartį pasirašė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Įgyvendinant projektą, numatoma pastatyti pasaulinius standartus atitinkantį naują 21 tūkst. kv. m. ploto atviros prieigos laboratorijų ir mokomųjų auditorijų pastatą, į kurį persikels Biotechnologijos ir Biochemijos institutai, dalis VU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijų.

Jungtiniame gyvybės mokslo centre bus įkurta 10 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrų, kuriuose veiks 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos. Taip pat bus įrengta 18 studentams skirtų mokomųjų laboratorijų, sukurta apie 100 naujų darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams.

Centre geriausi šalies mokslininkai planuoja kurti naujas vakcinas nuo vėžio, tirti lietuvių genetines ypatybes ir tiksliau parinkti tinkamus gydymo būdus, kurti naujas lėtinių ligų diagnostikai skirtas technologijas bei kt.

Dar viena veiklos krypčių – didinti biotechnologijų panaudojimą aplinkosaugoje bei kitose srityse. „Dažnai biotechnologijos klaidingai siejamos tik su genetiškai modifikuotų produktų kūrimu. Šios srities mokslininkų pasiekimai taikomi daugelyje sričių, pavyzdžiui, gaminant biokurą ar renkant į jūrą išsiliejusius teršalus“, – pažymėjo J. R. Lazutka.

Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Čepo teigimu, bus išplėtota daugiau kaip 29 tūkst. kvadratinių metrų ploto infrastruktūra, sukurta 1200 naujų darbo vietų. Vilniuje „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių kūrimui iš ES struktūrinių fondų iš viso numatyta skirti beveik 428 mln. litų. Dar beveik pusę tiek sudarys privačios investicijos.