- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. „Euronews“ skelbia, kad Kremliui uždraudus tokius socialinius tinklus kaip „Instagram“, VPN paslaugų paklausa Rusijoje išaugo net 2 tūkst. proc.
Pasiekia svetaines
Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ jau užblokavo prieigą prie pasaulinių technologijų milžinių platformų, tarp kurių – „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, užblokavo tarptautinių naujienų organizacijų, tokių kaip BBC, Amerikos balso ir Laisvosios Europos radijo, svetaines.
Vartotojai Rusijoje bando apribojimus apeiti naudodami VPN (virtualus privatus tinklas) paslaugas, tačiau šalyje jau pernai kai kuriuos iš jų uždrausta naudoti. Draudžiamų VPN teikėjų sąrašas nuolat plečiasi.
„Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje internetas cenzūruojamas, o Rusijoje ypač smarkiai ribojamas. Todėl vienas iš būdų prieiti prie blokuojamų svetainių, socialinių tinklų – naudoti VPN paslaugas. Rusijos gyventojai šia galimybe ir stengiasi pasinaudoti, tačiau kuo toliau, tuo labiau gali būti ribojami ir skirtingi VPN paslaugų teikėjai“, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) kibernetinio saugumo įgaliotinis ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai Šarūnas Končius.
Vis dėlto ekspertai pastebi, kad Rusijos interneto apribojimai kol kas nėra tokie griežti kaip Kinijoje.
Kaip jis veikia?
VPN – tai virtualus privatus tinklas. Tai paslauga, kuri apsaugo vartotojo interneto ryšį ir privatumą internete.
„Siunčiant duomenis pasitelkiant VPN, sukuriamas specialus šifruotas duomenų tunelis, kuris apsaugo vartotojo tapatybę, nes jo pirminis IP adresas yra paslepiamas. Tokiu būdu naudojantis internetu duomenys yra užšifruojami ir saugūs, o juos pavogti ar sužinoti, kokia informacija perduodama, yra gana sudėtinga“, – teigė Š.Končius ir atkreipė dėmesį į tai, kad tai ypač svarbu nešifruotą belaidžio interneto ryšį viešojoje erdvėje naudojantiems vartotojams.
VPN paslepia vartojo IP adresą leisdamas tinklui peradresuoti jį per specialiai sukonfigūruotą nuotolinį serverį, kurį valdo VPN paslaugos teikėjas. Vadinasi, jei vartotojas, naršydamas internete, naudojasi šia paslauga, VPN serveris tampa vartais, per kuriuos vartotojas patenka į internetą.
Taigi VPN sukuria saugų ryšį tarp vartotojo ir interneto. Be to, VPN ryšys yra apsaugotas nuo išorinių atakų.
„Vadinasi, nei interneto paslaugų teikėjas, nei kitos trečiosios šalys negali stebėti vartotojo naršymo istorijos, žinoti, kokiose svetainėse jis lankosi, kokius duomenis siunčia ar gauna internetu. Tačiau tai nereiškia, kad visos šios informacijos negali žinoti VPN paslaugų teikėjas“, – atkreipė dėmesį Š.Končius.
Naudoja daugelis įmonių
VPN ne tik užtikrina saugesnį naršymą – apsaugo nuo įsilaužėlių ir kibernetinių nusikaltėlių, bet ir leidžia vartotojui jaustis laisvesniam, nes naudojant VPN prieinama prie blokuojamo turinio. Pavyzdžiui, Rusijos vartotojų atveju, įmanoma gauti prieigą prie skirtingų svetainių, internetinių paslaugų ir informacijos, kuri dėl cenzūros neteikiama valstybiniais žiniasklaidos kanalais.
„Pasaulyje yra tokių autokratinių šalių, kaip Kinija, kurios riboja kažkokį turinį, informaciją, todėl tos šalies gyventojams ar lankytojams tenka naudotis VPN paslaugomis. Svarbiausia – prisijungti prie tinklo ir pasiekti VPN paslaugą. Tačiau kartais tai padaryti gali būti sudėtinga“, – teigė Š.Končius.
Specialisto teigimu, daugelis įmonių naudoja VPN paslaugas, nes jos suteikia galimybę darbuotojams saugiai pasiekti įmonės vidines sistemas nebūnant darbo vietoje.
„Universitete naudojame VPN, kad bendruomenės nariai galėtų prisijungti prie universiteto kompiuterių tinklo išvykę į komandiruotę, būdami laisvalaikio erdvėje ar dirbdami iš namų.
30 proc. – tiek interneto vartotojų visame pasaulyje naudojasi VPN tiekėjų paslaugomis.
VPN imituoja buvimą darbo vietoje – tokiu atveju suteikiami IP adresai iš universiteto rėžio, todėl darbuotojas gali prisijungti prie jam reikalingų vidinių sistemų“, – sakė Š.Končius.
Rinka nuolat plečiasi
VPN atsirado maždaug 1990-aisiais. Tuo metu šiomis paslaugomis daugiausia naudojosi įmonės. Viskas pasikeitė 2010 m., kai ėmė populiarėti komercinės VPN paslaugos privatiems vartotojams.
Šiuo metu apie 30 proc. interneto vartotojų visame pasaulyje naudojasi VPN tiekėjų paslaugomis. 62 proc. visų VPN vartotojų yra vyrai, o apie 39 proc. VPN vartotojų yra 16–24 metų amžiaus. VPN tiekėjų rinkoje – šimtai.
Rinkoje taip pat prieinamos ne vieno lietuviško tiekėjo VPN paslaugos. Pavyzdžiui, antruoju Lietuvos vienaragiu tapusi įmonė „Nord Security“ teikia vieną populiariausių VPN paslaugų „NordVPN“, prieinamą daugelyje pasaulio šalių – šiomis paslaugomis naudojasi daugiau nei 14 mln. vartotojų.
„Statista“ duomenimis, daugiau nei pusė visų VPN vartotojų (51 proc.) naudoja jį norėdami apsaugoti savo privatumą, kai prisijungia prie laisvai prieinamo viešo interneto; 44 proc. norėdami internete naršyti anonimiškai; 37 proc. – užtikrinti saugų bendravimą; 23 proc. – gauti prieigą prie ribojamų svetainių, 22 proc. – prisijungti prie darbinių sistemų.
„SurfShark“ statistika apie interneto vartotojus atskleidžia, kad VPN naudojimas globaliu mastu nuolat auga, ypač pradėjus naudoti išmaniuosius telefonus ir išaugus interneto naudojimui verslo sandoriams ir išpopuliarėjus nuotoliniam darbui.
„Grand View Research“ duomenimis, 2016 m. VPN rinkos vertė buvo tik 16,15 mlrd. dolerių. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VPN rinka augo sparčiau, nei prognozuota – per ketverius metus rinka išsiplėtė ir 2020 m. pasiekė 30 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad 2027 m. ji viršys 92 mlrd. dolerių. Šiuo metu susidomėjimas VPN ypač išaugo Rusijoje ir Ukrainoje, vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?1
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...