- Reda Stangytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Programavimo kalba „Pascal“ yra skirta procedūrinio programavimo paradigmai, ją keičia kitos, modernesnės, efektyvesnės, tad ir pati kalba tampa nebeaktuali. Taip LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. dr. Valentina Dagienė.
„Jau keleri metai tarptautinėje informatikos olimpiadoje, kurioje susirenka gabiausi mokiniai iš apie 80 valstybių, diskutuojame, atsisakyti Paskalio, ar ne. Manau, kad ateityje jis išnyks“, – svarsto ji.
Jau greitai 50-tąjį jubiliejų švęsianti Paskalio programavimo kalba pamažu nyksta, tačiau vis dar neatsiranda kitos, kuri galėtų ją tinkamai pakeisti mokymosi procese, LRT.lt pasakoja specialistai.
Mokyklose konkuruoja su C++
Mokyklose dažnai programavimo mokoma Paskaliu, nes mokytojai buvo išmokyti programuoti šia kalba, daugelis vadovėlių bei metodinių medžiagų taip pat parengta būtent apie ją, dėsto profesorė V. Dagienė.
Paskalio kalba Lietuvos mokyklose visgi iš lėto „miršta“, kasmet vis mažiau programuojančių šia kalba, teigia Vilniaus Licėjaus informatikos mokytojas Bronius Skūpas. Anot jo, ši kalba yra itin tinkama mokymui ir mokymuisi, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad ji neužsikariavo pakankamai rinkos prekyboje.
„Vaikai mėgsta mokytis gyvą programavimo kalbą, kurią iškart galės panaudoti darbo rinkoje arba esamose technologijose. O Paskalio kalba rinkai nėra labai reikalinga, įmonės neieško ja programuojančių darbuotojų“, – taria B. Skūpas.
Jo teigimu, mokykloje programavimo kalbų populiarumą diktuoja ne tik darbo perspektyvos, bet ir valstybinis informacinių technologijų egzaminas, kuriame tenka rinktis iš Paskalio ir C++ kalbų, tad pastaroji kalba tampa aktuali.
Kita problema – neatsiranda naujos programavimo sistemos, kurios naudotų Paskalį, pastebi Vilniaus Licėjaus informatikos mokytojas.
Universitetuose naudojama retai
Mokymosi procese šios kalbos nenaudojame, nes ji nėra tinkama plačiai naudojamai objektinio programavimo technologijai mokyti, sako Vytautas Bukšnaitis, Kauno Technologijos Universiteto Informatikos fakulteto lektorius.
„Paskalio programavimo kalbos nebenaudojame nuo 2000 metų. Tada mokydami programavimo, Paskalį pakeitėme C++ kalba. Nuo praėjusių metų rudens programavimo mokymui naudojame C# objektinio programavimo kalbą“, – pasakoja V. Bukšnaitis.
Pasak V. Dagienės, Paskalio kalbą galima naudoti algoritmams, ypač kuomet nori paaiškinti jo esmę, tad ši kalba vis dar kartais panaudojama mokymosi procese.
Akivaizdaus Paskalio pakaitalo kol kas nėra, C++ tinka itin gabiems studentams ar mokiniams, tačiau visiems ja pradėti mokytis programavimo gana sunku, tikina VU Matematikos ir informatikos instituto profesorė.
„Deja, Paskalio nėra kuo tokiu „grakščiu“ pakeisti. Jo kūrėjas Niklausas Wirthas taip gerai sudėliojo šią programavimo kalbą, kad niekas geresnės nesukūrė. Reikia naujų kalbų, skirtų būtent programavimo mokymui. Žinoma, jų sukuriama daug, bet jos arba nepatrauklios, arba jų galimybės greitai išsemiamos“, – apgailestauja specialistė.
Paskalio, kaip programavimo kalbos, ateitis miglota, svarsto V. Bukšnaitis. „Mano manymu, programavimo mokymui svarbi yra ne vien tik kalba, bet ir programavimo aplinka, kurioje rašoma programa, bei sukurtos programos sąsaja su vartotoju. Kita vertus, nereikia pamiršti, kaip plačiai ta kalba naudojama versle, ar yra programuojančių šią kalba poreikis“, – mintimis dalinasi KTU lektorius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...