- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tinkamoje vietoje sukeltas atominis sprogimas galėtų apsaugoti žmoniją nuo Žemės link skriejančio asteroido, teigiama naujame tyrime.
Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje mokslininkai, naudodami superkompiuterį, modeliavo atominės bombos efektyvumą naikinant asteroidus. Jie 500 metrų ilgio kosminį kūną atakavo 1 megatonos atominiu ginklu – maždaug 50 kartų galingesniu nei JAV Antrojo pasaulinio karo metais susprogdino Nagasakyje, Japonijoje.
Jų gauti rezultatai teikia vilčių.
„Šis 1 megatonos sprogimas sunaikintų visas uolienas asteroide ir jei tai būtų pro Žemę skriejantis asteroidas, visiškai sušvelnintų jo keliamą pavojų“, – teigė Los Alamos mokslininkas Bobas Weaveris.
3D modeliavimo tyrime, atliktame naudojant 32 tūkst. „Cielo“ superkompiuterio procesorių, sprogimas įvyko asteroido paviršiuje. Taigi sprogmens greičiausiai nereikėtų patalpinti giliai uolienoje. Būtent tokios pavojingos užduoties 1998 metų filme „Armagedonas“ ėmėsi Bruce`as Willisas ir jo komanda.
B. Weaveris pabrėžė, kad atominės bombos greičiausiai būtų kraštutinė priemonė, jei iki susidūrimo būtų likę vos keletas mėnesių. Kiti tyrėjai įspėjo, kad branduolinis sprogimas gali turėti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, vietoje vienos didelės uolienos į Žemę pasiųsti daugybės mažų kosminių uolienų krušą.
Jei žmonija atidžiau sektų grėsmę keliančius asteroidus, būtų galima naudoti ir kitas apsigynimo nuo jų strategijas, tvirtina mokslininkai.
Pavyzdžiui, būtų galima pasiųsti robotinį zondą, kuris pasitiktų ir skrietų kartu su potencialiai pavojingu asteroidu. Nedidelė kosminio aparato trauka jiems skriejant veiktų uolieną. Per keletą mėnesių ar metų šis „traukos traktoriaus“ metodas patrauktų asteroidą į kitą, mažiau pavojingą orbitą.
Tokiai misijai įvykdyti reikiamų žinių jau turime. Jau ne vienas zondas kosmoso platybėse priartėjo prie kosminių uolienų, tarp jų – NASA kosminis aparatas „Dawn“, dabar skriejantis aplink didelį asteroidą Vestą. 2005 metais Japonijos „Hayabusa“ zondas paėmė asteroido Itokawa nuolaužų ir pargabeno jas į Žemę tyrimams.
Šiuos zondus taip pat būtų galima tiesiog sudaužyti į asteroidą, tikintis, kad brutali jėga, o ne švelni gravitacinė trauka, nukreips juos nuo kurso. Nors šis metodas ne toks tikslus, kaip traukos traktoriaus technika, teigia tyrėjai, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms jis galėtų pasiteisinti.
Gebėjimai įvykdyti agresyvesnę misiją taip pat jau pademonstruoti. 2005 metais NASA pasiuntė kosminį aparatą, kuris atsitrenkė į kometą „Tempel 1“. Taip norėta nustatyti ledinio objekto sudėtį.
Diskusijos apie asteroido nukreipimą nėra tik akademinės pratybos. Didžiuliai susidūrimai yra mūsų planetos istorijos dalis. Vienas jų prieš 65 mln. metų nuo Žemės paviršiaus nušlavė dinozaurus, tad tik laiko klausimas, kada į Žemė atsidurs kito kosminio kūno kelyje, įspėja astronomai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti3
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...