Prancūziški baroko šokiai ir Habsburgaitės Lietuvoje

Šiandien Kauno rajono muziejuje prasideda istorinio šokio ir muzikos renginiai. Choras ir konsortas "Brevis" kurs muzikinį seserų Habsburgaičių portretą, o šokio trupė iš Prancūzijos pristatys baroko šokių programą.

Dviejų Habsburgaičių istorija

Raudondvario pilyje koncertuos choro "Brevis" solistai Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Nora Petročenko, Gintautas Venislovas ir Nerijus Masevičius bei konsortas (Pawełas Iwaszkiewiczius – išilginės fleitos, Darius Stabinskas – violos da gamba, Alina Rotaru – klavesinas, Michele Carreca – liutnia).

Jų pristatoma programa "Dvi Habsburgų moterys" siekiama atgaivinti Habsburgų dinastijos moterų, Lenkijos karalienių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių, seserų Elžbietos ir Kotrynos Habsburgaičių portretus. Tai dvi istorinės asmenybės, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos, besislepiančios Barboros Radvilaitės šešėlyje. Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545) garsėjo kaip kukli, nuolanki, labai jautri asmenybė. 1543 m. ji ištekėjo už Žygimanto Augusto, kuris siekė susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima. Jų prašmatnios vestuvės truko penkiolika dienų, tačiau keletą mėnesių po jų karalius išvyko, palikęs savo jauną žmoną tarp svetimų žmonių. Vėliau trumpi jų susitikimai nedavė didelių vaisių, imta kalbėti apie jų skyrybas. Karalienė sunkiai išgyveno santuokos negandas, vėliau sunkiai susirgo. 1545 m. birželio 15 d. Elžbieta kančiose mirė Vilniaus pilyje, palaidota katedroje.

Liko Barboros šešėlyje

Po Elžbietos mirties įsiliepsnojo Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės romanas, vėliau, 1547 m., tuometis Lietuvos valdovas Barborą vedė. Praėjus porai metų po Barboros Radvilaitės mirties, 1553 m. Žygimantas Augustas Vavelyje susituokė su Kotryna Habsburgaite (1533–1572). Kotryna turėjo gerą reputaciją, buvo išsilavinusi, domėjosi teologija, todėl ir santuoka buvo priimta palankiai. Dažnai lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko labai teigiamų atsiliepimų apie gyvenimą Vilniuje. Tačiau greitai po vestuvių tarp Kotrynos ir Augusto prasidėjo nesutarimai, nes jai teko sunkus vaidmuo – užimti numylėtos Barboros Radvilaitės vietą. Žinia, kad Kotryna nepagimdys karaliui palikuonio, sulaukė iš aplinkinių nepalankių komentarų ir sukėlė didelį Augusto pyktį. Po kelerių metų karalienė smarkiai susirgo, ją kamavo epilepsija, skrandžio ligos. Išsiųsta iš karaliaus dvaro ir sunkiai pergyvendama nesėkmingų vedybų sielvartą, ji 1572 m. kelionėje mirė.

Projekto sumanytojai, analizuodami šių dviejų Habsburgų moterų gyvenimus, surado nemažai medžiagos, kurią galima būtų panaudoti tapant muzikinius ir literatūrinius abiejų seserų portretus. Žinios apie jų buvimo vietą ir laiką, pasak programos meno vadovo D.Stabinsko, leidžia daryti prielaidas, kokia muzika šias moteris lydėjo.

Į programą "Dvi Habsburgų moterys" įtraukta XVI a. vidurio Austrijos Insbruko (Ludwigo Senflo, Heinricho Isaaco ir Paulo Hofhaimerio kūryba), Krokuvos (muzika iš Jano iš Liublino ir Šv. Dvasios vienuolyno tabulatūrų; muzika iš Zamoiskių ir Piotro Artiomušo dainynų; Mikalojaus iš Krokuvos ir Diomedes Cato kūryba) ir Vilniaus (Valentino Bakfarko ir Ciprijono Bazyliko kūryba) muzikinis palikimas, kurio didžioji dalis po kelių šimtmečių pertraukos nuskambės pirmą kartą.

Prancūziškų suknelių nereikalauja

Penktadienį Raudondvario dvare vyks koncertinė-edukacinė programa "Istorinis šokis Lietuvos dvaruose". Ja siekiama pristatyti istorinio šokio kultūrą ir tradicijas Europos ir Lietuvos valdovų ir diduomenės dvaruose. Kauno rajono muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų parengtoje programoje – menotyrininko, šokio istoriko ir kritiko Helmuto Šabasevičiaus paskaita apie šokį LDK dvarų teatruose, šokio trupės iš Prancūzijos "Cie Fantaisies Baroques" šokių edukacija ir pasirodymas.

"Ši prancūzų trupė šoka ir mokys baroko epochos šokių. Tai nereiškia, kad į edukaciją reikia ateiti vilkint šios epochos drabužiais. Šie šokiai – judrūs, reikėtų apsirengti patogiai, moterims sijonai ar suknelės tikrai nėra privalomi", – sakė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Šie renginiai – nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, modernių muziejinių iniciatyvų edukacinio projekto "Lietuvos muziejų kelias" dalis. Lietuvos muziejų asociacijos rengiamas "Muziejų kelias", gegužę prasidėjęs Žemaitijoje, vingiuoja per Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją (Sūduvą) ir baigsis Mažojoje Lietuvoje – Šilutės Hugo Šojaus muziejuje rugsėjo 27 d.

Šiemet "Lietuvos muziejų kelio" organizatoriai plėtoja temą "Dvarų kultūros atspindžiai", kuri leidžia tiek atskleisti muziejų saugomas vertybes, tiek į dvarus, jų pastatus ir parkus pažvelgti kaip į Europos kultūros formą, kuri Lietuvoje egzistavo ypač gausiais estetiniais pavidalais šalia etninės (tradicinės) baltų kultūros.


Artimiausi renginiai Raudondvario dvare:

Birželio 27 d. 18 val. – choro ir konsorto "Brevis" muzikinė programa "Habsburgų moterys".

Liepos 1 d. – projekto "Istorinis šokis Lietuvos dvaruose" programa:

15 val. – doc. dr. H.Šabasevičiaus paskaita "Šokis LDK dvarų teatruose".

16 val. – šokio trupės "Fantaisies Baroques" (Prancūzija) šokių edukacija.

18 val. – šokio trupės "Fantaisies Baroques" pasirodymas "Didžioji prancūziška puota".

Liepos 2 d. 15 val. – ekskursija "Kelionė po Raudondvario grafų Tiškevičių dvarą".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių