- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
09 INGA MIKŠTAITĖ – pasaulio čempionė, daugkartinė kiokušin karatė Europos čempionė, pati tebeskinanti laurus tarptautinėse varžybose, taip pat randanti laiko mokytojauti bei treniruoti darželinukus ir moksleivius.
Nauja patirtis
I.Mikštaitė, sužinojusi, kad Metų kaunietės rinkimuose sulaukė tokio didelio palaikymo, garantavusio jai vietą finaliniame dalyvių šešetuke, sakė, kad tai – labai malonus siurprizas.
"Esu devintam danguj", – neslėpė sportininkė, trenerė ir pedagogė. Ji kalbėjo, kad sportinės pergalės ir šis pasiekimas yra sunkiai palyginami dalykai, nes pačiai kažko siekti ir dėti pastangas dėl konkretaus tikslo yra daug paprasčiau.
Miestiečių nuomonę apie save, jos veiklos vertinimą I.Mikštaitė įvardijo nenuspėjamu dalyku. "Nauja patirtis. Tai teikia adrenalino, bet labai malonaus", – prisipažino čempionė.
Daugiau nei darbas
I.Mikštaitė labai daug laiko praleidžia su mažaisiais savo auklėtiniais.
"Negaliu išskirti vienos prasmingesnės veiklos, susijusios su pedagoginiu darbu su vaikais. Tiek dirbdama mokykloje, tiek vesdama karatė treniruotes jaučiuosi savo kelyje. Tai veikla, kuri man – daugiau nei darbas", – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto absolventė.
Ringaudiškės Ingos vedamos kūno kultūros pamokos yra išskirtinės. Ir pati sportininkė yra pabrėžusi, kad mokytojos darbas jai labai patinka.
"Turime daugiau laisvės, interpretacijos, labiau galime atsižvelgti į vaikus. Čia daug judesio, įvairovės, emocijų, sportinio azarto, darbo komandoje. Man svarbiausia, kad vaikai po pamokos jaustųsi laimingi, išeitų su šypsena", – aiškino I.Mikštaitė, pridūrusi, kad kūno kultūros pamokos labai skiriasi nuo sporto būrelių, nes pamokos skirtos susipažinti su įvairiomis sporto šakomis, jas išbandyti. Jose taikomi įvairūs fizinio aktyvumo būdai, plečiamas vaikų fizinės veiklos akiratis, stengiamasi formuoti teigiamas požiūris į fizinį judėjimą.
"Negaliu pasakyti, kiek tai turi įtakos kitų žmonių gyvenimams. Bet jeigu mano pergalės kažkam yra ar buvo motyvas pradėti sportuoti, tai dėl to būsiu laimingesnė", – teigė sportininkė, kurios įsimintiniausia pergalė, suteikusi bene daugiausiai emocijų, – pirmasis Europos čempionato aukso medalis 2010 m. bei užpernai iškovotas pasaulio čempionės titulas.
Didelis noras ir palaikymas
Treniruoti kitus I.Mikštaitė pradėjo, kai pajuto, kad gali prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už auklėtinius.
"Sportuojant sunkių akimirkų pasitaiko gana dažnai. Visuomenė mato tik galutinį rezultatą. Kasdienybė nėra visada rožėmis klota. Kaip ir visur gyvenime – norėdamas kažko pasiekti, turi labai daug dirbti, skirti tam laiko, kartais kažko atsisakyti. Būna, pavargsti ne tik fiziškai, bet dažnai ir psichologiškai. O kur dar atsakomybės našta. Sunkiausia turbūt atsitiesti po nesėkmingo starto. Bet didelis noras, tinkamas treneris šalia, šeima, supantys žmonės padeda visa tai ištverti", – neabejoja I.Mikštaitė.
Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvė pasakojo, kad mokosi kartu su mažaisiais savo auklėtiniais, bręsta kaip trenerė, o kartu ir džiaugiasi pirmaisiais auklėtinių pasiekimais. Treniruotes žinoma sportininkė veda keturias dienas per savaitę.
Ji aiškino, kad sportas jai padėjo sužinoti, ką reiškia režimas, atsakomybė, pagarba ir nuoseklumas siekiant tikslo. "Nors gal didesnę įtaką daro ne pats sportas, o treneris, kuris yra šalia, ir kokias vertybes jis skiepija. Sunku pasakyti, kokia šiandien būčiau, jeigu ne sportas. Bet manau, kad užaugau neblogas žmogus", – šypsojosi pretendentė į dar vieną garbingą – "Metų kaunietės" – titulą.
Pralaimėjimai užgrūdina
Nusiminusiems dėl nesėkmių ji pataria nemesti visko, nesilygiuoti į kitus, tiesiog treniruotis toliau ir nuosekliai gerinti asmeninius rezultatus.
"Viskas ateis laikui bėgant, pralaimėjimai užgrūdins, o pergalės suteiks dar daugiau motyvacijos nesustoti", – skatino I.Mikštaitė, pati sportuojanti nuo paauglystės.
"Tai metas, kada daug visokių pagundų aplinkui. Bet aš atradau karate, kuris man buvo ir yra VISKAS. Su sportu užaugau, su juo formavosi charakteris", –kalbėjo sportininkė, trenerė ir mokytoja.
Jos diena prasideda darbu mokykloje, paskui – karate treniruotės vaikams, po jų - jos asmeninės treniruotės. Prieš varžybas, kuriose ji planuoja pati dalyvauti kaip sportininkė, prisideda rytinių treniruočių prieš darbą. Sekmadienį stengiasi skirti poilsiui, šeimai, draugams, filmams ar knygoms.
"Veiklos turiu labai daug, bet darau tai, kas patinka ir teikia džiaugsmą", –kalbėjo I.Mikštaitė.
Finalinis balsavimas prasideda vasario 20 d. Balsuoti galima iki kovo 5 d. Kovo 6–7 d. susumuosime rezultatus, o kovo 8 d. šventiniame renginyje paskelbsime Metų kaunietę bei pagerbsime visas finalo dalyves.
Balsuodami už pasirinktą kandidatę ar kandidates atkreipkite dėmesį, kad kiekviename projekto etape balsavimas ir balsų skaičiavimas pradedamas iš naujo.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite specialų kuponą ir siųskite jį adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas; arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis. Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX.
XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio. SMS kaina – 1 euras. SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje5
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu108
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...