Po ilgai užtrukusių ginčų E.Ožeškienės g., greta Žydų choralinės sinagogos, prasidėjo daugiabučio statybos darbai. Keturių aukštų namą tikimasi užbaigti iki rudens, tačiau įtakingi kaimynai nerimsta ir vėl reiškia priekaištus.

Be vokelių

„Ledai pajudėjo turbūt todėl, kad į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinį padalinį atėjo ponas Svaigedas Stoškus. Kas ką nori, tegu apie jį kalba, bet tai be galo naudingas žmogus. Jis labai protingai žiūrėjo į mūsų projektą, nedarė nereikalingų užtvarų, nors viską darė pagal įstatymus“, – dėstė sklypo savininkas verslininkas Vytautas Oliškevičius.

Pasak jo, anksčiau, nors ir būdavo pildomi reikalavimai, prisikasti iki leidimo gavimo buvo bemaž neįmanoma.

V. Oliškevičius tikino, kad buvo užsibrėžęs šį projektą įgyvendinti „be vokelių“ ir galbūt todėl jis buvo įstrigęs. Sklypą su senais pastatais jis įsigijo daugiau kaip prieš 10 metų. Iš pradžių, pasak jo, reikėjo daug kraujo pralieti, kol bus gautas leidimas nugriauti čia stovėjusius senus statinius.

Kaimynai nesutrukdys?

Dar vienas sunkumas, prasitarė V. Oliškevičius, – kaimynai. Jie, pasak verslininko, nepraleidžia progos reikšti įvairias pretenzijas, nes esą dėl vykdomų statybų gali nukentėti jų pastatai. Kadangi statybos leidimas gautas, jau pradėti daryti pamatai.

Lyginant su pirminiu sumanymu, kurį diktavo detalusis planas, pastatas buvo sutrumpintas. „Pastatą sumažinome todėl, kad kaimynai negalėtų daryti jokios įtakos. Jei su jais ribojiesi, reikia nusilenkti, kad gautum parašą“, – ironizavo verslininkas. Dabar atstumas nuo gretimų pastatų iki būsimo namo toks, kokį numato įstatymai. Nuo sinagogos atsitraukta daugiau kaip tris metrus, nors prieš tai čia stovėjęs senas namas prie jos glaudėsi. Be to, sumažintas ir rūsys, paliekant jį minimalų, kokio reikia komunikacijoms – vandentiekiui, kanalizacijai ir šiluminei trasai.

„Statybai pasisamdžiau žinomą įmonę – „Kamintą“, esame sutarę, kad viską darome tvarkingai, kad nebūtų jokių nereikalingų problemų. Gal šiemet ir pastatysime, norėtume – iki rudens. Jei kaimynai netrukdys, tikimės, pavyks“, – kalbėjo V. Oliškevičius.

Gailisi nepardavęs

Nuo Žydų choralinės sinagogos pusės pastatas bus dviejų aukštų, o toliau – keturių aukštų. Pirmi du aukštai bus administracinės, o likę du – gyvenamosios paskirties. Tiek biurus, tiek butus planuojama nuomoti.

„Atvirai pasakius, gaila, kad nepardaviau šio sklypo, kai buvo pirkėjai. Jau per daug ir be reikalo padėta sveikatos. Tačiau dabar jau reikia užbaigti iki galo“, – atviravo pašnekovas. Jis teigė į sklypą, senų pastatų nugriovimą, projekto rengimą jau investavęs apie 1,5 mln. litų ir dar tiksliai nežino, kiek pareikalaus statybos darbai.

Namas bus mūrinis, šiltintas, su klinkerio plytelių apdaila. Patalpas šildys „Kauno energija“, tačiau šildymą kiekviename biure ar bute bus galima reguliuoti pagal poreikius.

Komentarai

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Maušas Bairakas

Ši statyba turi seną istoriją. Mus kelis kartus apėjo su detaliuoju planu. Kažkada pakišo popierių, kuriame buvo kalbama ne apie detalųjį planą, o apie seno pastato griovimą. Vėliau pagal detalųjį planą pastatą buvo galima statyti prie pat mūsų tvoros, priblokuojant prie sinagogos. Mes tam paprieštaravome, tada jie sutiko atitraukti pastatą per tris metrus. Tačiau detalusis planas liko toks pat, yra grėsmė, kad kada nors ši vieta gali būti užstatyta. Anksčiau stovėjęs pastatas glaudėsi prie sinagogos, bet jis buvo vieno aukšto su mansarda. Kai bus naujas pastatas, ar per vitražą mums pateks saulė? Su mumis niekas nei kalbėjo, nei projektą rodė, nors kelis kartus skambinome architektui į Vilnių. Saulė – tik pusė bėdos. Statytojas su mumis nesiskaito. Esame parašę kelis raštus, jis mums neatsako. Klausėme dėl aukštingumo, dėl statybos, norėjome žinoti, kokia technika bus naudojama. Jau pamatėme, kad darant pamatus buvo naudojama daugiau kaip 100 tonų svorio technika. Po to pas mus įskilo tvora, pažeidimų atsirado ir sinagogos viduje, sienoje už altoriaus, Įtrūkimas matyti ir išorėje. Iškvietėme antstolę, kad užfiksuotų, buvo atvykusi komisija iš paveldo institucijų, statybos inspekcijos. Po pretenzija turiu surinkęs ir gretimo namo gyventojų parašus. Paveldo atstovai sako, kad reikia atlikti ekspertizę, tačiau tai juk yra išlaidos, mes neturime tiek pinigų, o sienos trūkinėti pradėjo ne dėl mūsų kaltės. Iš kitos pusės stovinčiam namui kyla didesnė grėsmė dėl to, kad toje pusėje ketinama kasti daugiau kaip 3,7 m gylio rūsį. Nuo pat pradžių mes jokiais būdais nestabdėme statybos. Esame priešininkai dėl to, kad su mumis nesiskaito, buvo perlipta per galvą. Be to, turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai. Kada jie kasė griovius, buvo matyti arkiniai raudonų plytų rūsiai. Mes apie tai pranešėme paveldo institucijoms, bet buvo atsakyta, kad jie nevertingi. Kaip jie gali būti nevertingi, kai pastatas buvo statytas XIX a.? Akmenis, plytas išnešiojo, o rūsį – užkasė. Toliau reikalausime, kad viską įvertintų ekspertų komisija. Jei bus nustatyta žala, reikalausime, kad ji būtų atlyginta. Kadangi statyti leista, daugiau nieko negalime padaryti. Žinau tik tiek: kol KPD Kauno teritoriniam padaliniui vadovavo Irena Vaškelienė, sklypo savininkas negalėjo gauti jokio leidimo. Kai atsirado naujas veikėjas, atsirado leidimai, pritarimai ir asmeninė priežiūra.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus

Negaliu komentuoti, kodėl prieš tai ši statyba buvo įstrigusi, reikia klausti verslininko. Tačiau vos ne visas miestas anksčiau buvo įstrigęs. Reikia valios, pozityvaus mąstymo, kai kuriuos projektus reikia stumti, pačiam eiti ir bartis. Šis sklypas E.Ožeškienės g. buvo tarsi išmuštas dantis, čia turi būti pastatas. Kadangi greta stovi sinagoga, prašiau verslininko elgtis labai subtiliai. Buvau pakvietęs abi puses į savo kabinetą – statytoją ir žydų bendruomenės atstovą, buvome geranoriškai aptarę, kad verslininkas galbūt šiek tiek patvarkys sinagogą, kažką padažys. Pats ant savo stalo mačiau žydų bendruomenės sutikimą statybai gretimame sklype. Tačiau kai tik prasidėjo darbai, pradėjo plaukti žydų bendruomenės skundai, ir aš juos nuolat gaunu – per savaitę maždaug po vieną. Turbūt reikės atskirą etatą įsteigti M.Barako skundams nagrinėti. Dabar žydų bendruomenės atstovai teigia, kad nedavė sutikimo statybai. Klausimas, ar dabar to sutikimo reikia, nes pastatas atitrauktas nuo sklypo ribos. Vizualiai matyti, kad įtrūkimai sinagogos sienoje yra seni. Juk gretimame sklype niekas nesprogdinama, vien nuo žemės judinimo darbų sienos neskyla. Kadangi gauname skundų, mūsiškai darbuotojai ten važiuoja. Tačiau mes nesame šios srities specialistai ir skundus persiunčiame statybos inspekcijai. Skundimas – nauja reketo forma. Tai pati populiariausia sporto šaka Kaune, taip pat ir visoje Lietuvoje. Jei vienas stato, penki būtinai trukdo. Kaip suprantu, tokiu būdu reketuojama: arba duok pinigų, arba duok butą, arba išvis nestatysi.

Pastato projekto autorius architektas Henrikas Štaudė

Kaimynai padarė nemažos įtakos statinio architektūrai – jis sutrumpėjo daugiau kaip trimis metrais, nors, vadovaujantis detaliuoju planu, jį buvo galima blokuoti. Dar ir dabar matyti prie sinagogos palikta buvusio namo siena, ji tartum atraminė sienelė. Baigus statybos darbus, sena siena bus nuardyta. Miesto centre visi vienas kitam užstoja saulę, tik kokiame naujame rajone gali turėti pastatą su atviromis erdvėmis. Prieš pradedant vykdyti statybos darbus, buvo atlikta aplinkinių pastatų fotofiksacija. Jei po to atsiras pastatų pažeidimų, manau, turėtų būti susitarimai dėl kompensacijos, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje.