Sugebėjimas padėti vaikams – ne amatas, o menas (Metų kaunietės rinkimai)

  • Teksto dydis:

Šįkart pristatysime kandidatę į Metų kaunietes, kuri yra sesuo salezietė, pedagogė, dirbanti Palemono vaikų dienos centre su socialinės rizikos vaikais ir asmeniniu pavyzdžiu parodanti, kad tarpusavio bendravimas, paremtas pasitikėjimu, nuoširdumu, meile ir pagarba, daro stebuklus

15. Irutė Dovydaitytė

"Pedagoginiam darbui būtinas pašaukimas. Amato gali išmokti, o čia yra menas. Jeigu myli vaikus, širdimi jauti, kad vaikas tau svarbus, tik tada gali rinktis pedagogiką", – teigė I. Dovydaitytė.

Dažnai suaugusiųjų žodžiai, geriausi patarimai nuo vaikų atsimuša tarsi žirniai nuo sienos. "Būtina bendrauti nuoširdžiai. Dvasiškai sužeisti vaikai labai jaučia, kai jiems meluojama. Mažiausias nenuoširdumo lašas jų viltis, kad gyvenime gali būti kažkas geriau, gali sugriauti galutinai", – apie didžiulę suaugusiųjų atsakomybę kalbėjo sesuo salezietė.

Ji pridūrė: "Esmė, kad vaikas tavęs klauso tada, kai žino, kad jis tau yra svarbus, kai pajaučia, kad yra mylimas. Tada jis sėdi tavo kišenėje."

I. Dovydaitytė apibendrino, kad net ir didžiausios pastangos padėti bei rodoma meilė negarantuoja, kad vaikas nepasuks klystkeliais. Paauglystė – krizių metai, kai nežinai, kaip viskas gali pasisukti.

"Negaliu sakyti, kad oi oi oi pasiekėme aukštumų dirbdami šį darbą. Darbas su vaikais yra tarsi sodinimas miško, į kurį pats niekada neįeisi. Tai darai ne dėl to, kad pasiektum rezultatą. Tikrai yra vaikų, kurie išėję iš dienos centrų sėdi kalėjime. Dėl to labai skauda širdį. O atsakymų, kodėl tau nepavyko, kodėl jums abiem nepavyko, nėra. Kai nueisiu į Dievo karalystę, būtinai paklausiu", – garsiai mąstė pašnekovė.

Ji nuoširdžiai tiki, kad patirtas gėris nelieka be atsako. "Jeigu vaikai bent kiek suvokia, kad buvo svarbūs ir mylimi, šis suvokimas duoda atspirtį gyvenime. Tuomet lengviau atsikelti ir išlipti iš duobės", – sakė I. Dovydaitytė.

Esmė, kad vaikas tavęs klauso tada, kai žino, kad jis tau yra svarbus, kai pajaučia, kad yra mylimas.

Ji kalbėjo, kad jeigu žmogui bent trumpam širdyje buvo gera, jį kas nors mylėjo, užgimsta viltis, kad taip gal nutiks ir dar kartą, ir galbūt ilgesniam laikotarpiui. "Na, jeigu žmogus bent prieš mirtį pajustų tą viltį… Tai jį išgelbėtų. Kad ir kokį baisų gyvenimą nugyvenęs... Aišku, būna visokiausių aplinkybių, situacijų – mes nevaldome tų dalykų", – kalbėjo vienuolė.

Praėjusį spalį dvidešimtmetį minėjęs Palemono vaikų dienos centras įsikūręs pastate, kuriam gyvena ir pačios seserys salezietės. "Mūsų namai dideli ne todėl, kad būtų kuo erdviau vos penkioms seserims, o todėl, kad tilptų vaikai, kuriems padedame", – aiškino I. Dovydaitytė.

Iš Kelmės kilusi sesuo pagal išsilavinimą yra pradinių klasių mokytoja. Ji teigė, kad, prieš atsikraustydama gyventi į Kauną ir pradėdama dirbti vaikų dienos centre, neturėjo jokių baimių, nors laukė nemenkas iššūkis. "Darbas su vaikais – mano pašaukimas. Šioje sferoje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Nuo vaikystės norėjau dirbti su vaikais", – pasakojo pašnekovė.

Dienos centrą lankantys vaikai jame gali paruošti pamokas, pavalgo, žaidžia, bet kartu ir yra skatinami, motyvuojami mokytis, stengtis susikurti geresnę ateitį. Mokomi ir socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip bendrauti, priimti kitą. Čia taip pat veikia įvairių būrelių.

"Stengiamės vaikams padėti susidėlioti vertybes, susidėlioti šviesuliukus, kad galėtų į juos kabintis ir turėti kitokį gyvenimą nei dabar. Ne vieno vaiko gyvenime labai daug nevilties. Tėvai gėrė, ir aš gersiu, niekas nesikeis. Keisis. Tam reikia daug jėgų įdėti, bet tai įmanoma", – kalbėjo I.Dovydaitytė.

Centre lankosi socialinės rizikos grupės šeimų vaikai, ir ne tik. Gali kreiptis ir patys vaikai, jų tėveliai, socialinės tarnybos, bendruomenių atstovai.

"Geriau padėti tuomet, kai namai dar nėra degantys. Pavyzdžiui, vieniša mama augina keturis vaikus, dirba dviejuose darbuose. Vaikų faktiškai nemato, grįžusi namo tikriausiai nebeturi jėgų apkabinti vaikų. Kur vaikai dieną būtų, ką veiktų, jei nebūtų dienos centro? Jis yra tarsi oazė, kur vaikas gali pavalgyti ir būti saugus, kai juo negali pasirūpinti tėvai, būdami darbe", – apibūdino sesuo.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.

Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NETIK

NETIK portretas
rinkčiau bet ir patį SVARBIAUSIĄ LIETUVOS apdovanojimą skirčiau Pagarba ir meilė už rūpestį vaikais

Raminta

Raminta portretas
Smagu pažinti žmogų, kurio darbai šneka už save, taip trūkstą žmonių mylinčius vaikus, o ji myli visa savo širdimi ir daugiau.

Jurate

Jurate portretas
Labai gerai pazistu sese Irute, tai nuosirdi, teisingai gera, jautri ir besalygiskai mylinti visus o ypac vaikus. Dziaugiuosi, kad pazistu si zmogu ir dar labiau, kad i "Metu kauniete" rinkimus deleguojama si moteris,kuri tikrai verta sios nominacijos.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių