Opera „Tuščios valandos“

Balandžio 2-ąją festivalį pradės „Tuščios valandos“. Tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, priklausomą nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R.Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Monika Valkūnaitė). Kūrinį kartu atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vad. Mindaugas Bačkus), vokalinis ansamblis „Singchronize“ (meno vad. Egidijus Kaveckas) ir Gaivilė Simaitytė (fortepijonas).

Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, „New York Opera Society“ meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams. Jis diriguoja ir klaipėdietiškąjį pastatymą. Kūrinio lietuviška premjera įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d. festivalyje „Permainų muzika“.

Bilietai – po 14 Eur, taikomos nuolaidos.

Trimito skrydis

Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (vad. Antanas Kučinskas) muzikinėje edukacinėje pasakoje visai šeimai „Trimito skrydis“ balandžio 7-ąją festivalio klausytojai bus supažindinti su pasaulio muzika. Salė virs lėktuvu, o publika – jo keleiviais.

„Šiame spektaklyje norime parodyti, kokia spalvinga, įvairialypė ir plati yra pasaulinės muzikos paletė, – pasakojo režisierė Birutė Mar. – Dar prieš spektaklį veiksmas primena keleivių įlaipinimą į lėktuvą. Įleidžiantieji į salę tikrina keleivių bilietus, prie durų sukiojasi stiuardesės, įrengtas patikros postas, kabo užrašas „Trimito oro linijos“. Žiūrovams renkantis pasigirsta garso įrašai, kokius įprastai girdime tik oro uostuose: „Dėmesio, dėmesio! Keleivį Mr..., skrendantį lėktuvu „Trimito miestas“ – Madagaskaras, prašome skubiai prieiti prie 18-ųjų vartų“ ir pan.“

Muzikinis „Trimito oro linijų“ lėktuvas, pilotuojamas Alekso Kazanavičiaus (aktorius) ir Tado Šileikos (dirigentas), drauge su spektaklio klausytojais pirmąsyk leidžiasi į neįprastą skrydį aplink Žemę. Drauge su skrydžiui diriguojančiais muzikinio lėktuvo pilotais Rainaru ir Vizaru bei stiuardesėmis, jie apkeliauja pasaulio žemynus ir šalis, išgirsta įvairių kraštų muziką, pasiekia tolimąją Antarktidą ir net Mėnulį. Ieškoję, kur gyvena vėjas, sapnai ir mintys keliautojai sugrįžta namo į Žemę ir supranta, koks nuostabus yra mūsų gimtasis kampelis!

Bilietai – po 8 Eur, taikomos nuolaidos.

Septyni Kristaus žodžiai

Balandžio 10-ąją, Verbų sekmadienį, prieš prasidedant Didžiajai Velykų savaitei, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje suskambės šiam laikotarpiui labiausiai tinkanti muzika. Klaipėdos kamerinis orkestras atliks ir kvies pasiklausyti ir kartu apmąstyti Josepho Haydno „Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus“.

Kompozitorius šį kūrinį sukūrė Kadiso (Ispanija) katedros kardinolo prašymu Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį. Taip atsirado J.Haydno kūrinys, kuris sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims.

J.Haydno „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančią susiliejimu su Dievu. Kompozicija keri muzikos grožiu ir gelme. Ji kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias vertybes. Klausantis šios muzikos galima giliau pajusti ir apmąstyti ne tik Kristaus, bet ir kasdienybėje mūsų ištariamų žodžių prasmę.

Sujungs sena ir nauja

Praeitis yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis bet kurios srities menininkams. Balandžio 12-ąją festivalyje viešėsiantis švedų orkestras „O’Modernt“ savo programose stengiasi kuo išmoningiau atskleisti meninius ryšius tarp to, kas sena ir nauja, – laikui nepavaldžią meninę raišką.

Vadovaujami smuikininko Hugo Ticciati, dešimt kameriniame orkestre „O’Modernt“ griežiančių aukščiausio lygio stygininkų iš visos Europos atlieka eklektiškas, nekonvencionalias programas, kuriose dera viduramžių motetų aranžuotės, Bacho, Weberno ir „Metallica“ kūriniai. Orkestras dažnai bendradarbiauja su tokiais žinomais solistais kaip Evelyn Glennie, Stevenas Isserlis, Anne Sofie von Otter ir Nilsas Landgrenas, taip pat su kitais džiazo muzikantais, reperiais, choreografais ir daugybe kitų įvairiausių sričių menininkų.

Per pastarąjį dešimtmetį orkestras užsitarnavo solidžią tarptautinę reputaciją kritikų itin palankiai įvertintais pasirodymais Londono „Wigmore Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Vienos „Musikverein“ ir Amsterdamo „Muziekgebouw aan’t IJ“. Tarp neseniai įvykusių ir būsimų orkestro pasirodymų galima paminėti koncertus Kelno ir Hamburgo Elbės filharmonijose, Stokholmo „Berwaldhallen“ ir Valdovų rūmuose Vilniuje.

Orkestro įkūrėjas H.Ticciati garsėja intelektualiu požiūriu į muzikavimą, kurį sieja su literatūra, filosofija ir net meditacija. O kompozitorius Arvo Pärtas šį kūrybingą atlikėją apibūdino kaip žmogų, turintį retą sugebėjimą perteikti muzikos gelmę. Garsiojo estų kompozitoriaus muzika skambės ir būsimoje H.Ticciati bei jo orkestro programoje Klaipėdos koncertų salės ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenose.

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Dainuos „The King’s Singers”

Džiugi žinia vokalinio meno gerbėjams: pirmąkart Klaipėdoje balandžio 21-ąją koncertuos vokalinis ansamblis „The King’s Singers“ iš Jungtinės Karalystės. A cappella (be pritarimo) dainuojantis kolektyvas žinomas visame pasaulyje. Jo biografija prasidėjo 1968 m., šešiems Kembridžo karališkojo koledžo studentams choristams susibūrus į ansamblį, kuris netrukus išgarsėjo ne tik Anglijoje. Gastrolių turas po Australiją ir Naująją Zelandiją pradėjo „The King’s Singers“ tarptautinę karjerą. Po to pasipylė kelionės po Europą, Pietų Afriką, Kanadą ir JAV.

Kad ir ką dainuotų „The King’s Singers“ nariai – premjerinį opusą, liaudies dainą ar populiarią aranžuotę, – jie stengiasi tai atlikti kuo emocingiau ir spalvingiau. Ansamblio atlikimo menas sudomino ir žymius mūsų laikmečio kompozitorius Krzysztofą Pendereckį, Luciano Berio, György Ligeti ir kitus, sukūrusius jam daugiau nei 200 kūrinių.

Didžioji dalis specialiai ansambliui sukurtų vokalinių kompozicijų – jo repertuaro bibliotekos šedevrai – suskambės „The King’s Singers“ koncerte Klaipėdoje. Koncerto programą atlikėjai apibūdino taip: „Mes pasakojame istorijas per muziką. Mūsų muzikos biblioteka, kurioje saugomos pačios įvairiausios istorijos, mums yra didžiausias lobis. Čia tarp tūkstančių dainų yra keli šimtai originalių kompozicijų, sukurtų specialiai mums per visą ansamblio gyvavimo istoriją. Dauguma jų pasakoja nuostabias, įkvepiančias, smagias istorijas, kurioms muziką sukūrė vieni iškiliausių praėjusio šimtmečio kompozitorių. Šioje programoje norime su publika pasidalyti keliais mėgstamiausiais kūriniais, pagimdytais nuostabiausių pasaulio muzikinių protų.“

Šiuolaikiniai opusai būsimoje programoje darniai susipins su renesanso kompozitorių muzika, nuo pirmųjų ansamblio gyvavimo metų tapusia jo išskirtine vizitine kortele.

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Muzikos riteriai ir damos

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis“, – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė, kurį laiką buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere, o šiuo metu einanti Linco Brucknerio orkestro pagrindinės kviestinės dirigentės ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistentės pareigas.

Su G.Šlekytės diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) balandžio 22-ąją Klaipėdos koncertų salėje muzikuos Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas. Kunkuliuojantis muzikavimas, intensyvus lyriškumas ir kerintis garso grožis – tai savybės, užtikrinančios šio smuikininko vietą tarp žymiausių šiandienos atlikėjų. „Sergejus Krylovas užhipnotizavo klausytojus, grieždamas su pastangų nereikalaujančiu lyriškumu, nepaprastu grakštumu ir užbūrė gyvu garsu, būdingu geriausių smuikininkų sėkmingiausiam grojimui“, – rašė „The Times“.

S.Krylovas su orkestru atliks Sofijos Gubaidulinos „Offertorium“, kuris, griežiamas Gidono Kremerio ir jam dedikuotas, šiai vienai žymiausių rusų totorių kilmės kompozitorių atnešė pasaulinį pripažinimą.

Kitoje koncerto dalyje LNSO atliks Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 2. Šis kūrinys buvo sukurtas vasarą, lankantis Austrijoje. Laiške savo natų leidėjui J.Brahmsas rašė: „Simfonija yra tokia melancholiška, kad nežinau, ar galėsite ją suprasti.“

Bilietai – po 18 Eur, taikomos nuolaidos.

Atvelykio koncertas

Balandžio 24-ąją, Atvelykio sekmadienį, dviejų šalies miestų kolektyvus sujungs prisikėlimo nuotaika ir sakralinė muzika. Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas) ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) kvies pajusti atsinaujinimą skambant sakralinei muzikai, kuri skleisis po Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios skliautais. Koncerte diriguos abiejų miestų publikai pažįstamas jaunosios kartos dirigentas Giedrius Vaznys.

Du kolektyvai kartu parengė programą, kurioje pakiliai ir viltingai skambės Nyderlandų kompozitoriaus Jacobo de Haano „Missa brevis“ (lot. „trumposios mišios“), taip pat užsienio ir lietuvių autorių giesmės, kurias vainikuos populiarioji „Amazing Grace“ („Dangaus malonė nuostabi“). Visame pasaulyje šiandien populiarią giesmę prieš kelis šimtmečius sukūrė Johnas Newtonas, o jos pagrindu amerikiečių kompozitorius Frankas Ticheli sukomponavo kūrinį pučiamųjų instrumentų orkestrui. „Tikiu, kad muzika gali nuvesti mus ten, kur vien žodžiai negali“, – sakė F.Tichelis, tarsi dar kartą liudydamas apie magiškas muzikos kryptis ir kviesdamas sekti keliais, kuriuose Velykų muzika bus kaip atokvėpio stotelės, telkiančios priskelti ir atsinaujinti.

D.Nordio su orkestru

Klaipėdos kamerinis orkestras nuolat bendradarbiauja su įkvepiančiais atlikėjais iš viso pasaulio. Balandžio 29-ąją festivalį vainikuosiančioje programoje jis pratęs kūrybinę partnerystę su italų smuiko virtuozu Domenico Nordio.

Pasak orkestro meno vadovo M.Bačkaus, bendradarbiavimas su išskirtiniais styginių instrumentų atlikėjais itin svarbus kamerinio orkestro tobulėjimo parametras: „Juk būtent smuikininkai, altininkai, violončelininkai gali daugiausiai papasakoti ne tik apie mūsų amatą, bet ir duoti vertingų patarimų atlikimo technologijų, instrumento valdymo bei interpretacijų srityse. Štai kodėl ilgalaikė draugystė su kai kuriais iš solistų mums tokia svarbi. Vienas jų yra išskirtinis italų smuikininkas D.Nordio, pirmasis ir vienintelis italas 1988 m. pelnęs Europos „Grand Prix“ apdovanojimą, nuolat koncertuojantis prestižinėse pasaulio koncertų salėse – Milano „La Scalla“, Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Barbican Center“ ir daugelyje kitų. Jo atlikimo maniera pasižymi išskirtiniu virtuoziškumu, o begalinis technologinis pedantizmas ir noras kolegiškai dalytis savo menine patirtimi paverčia jį mūsų nuolat laukiamu ir labai vertinamu scenos partneriu ir kolega.“

Tikimasi, kad trečiasis D.Nordio ir klaipėdiečių orkestro susitikimas scenoje vėl skleis emocionalaus ir užburiančio muzikavimo kibirkštis. Koncerto programoje skambės Niccolo Paganini–D.Nordio, N.Paganini–Giedriaus Kuprevičiaus, Ermanno Wolfo Ferrari, Roberto Solci, Dago Wireno, A.Pärto muzika.

Bilietai – po 14 Eur, taikomos nuolaidos.

Festivalis kviečia pajusti melodijos grožį, harmonijos darną ir formos tobulumą, įsiklausyti į muzikos ir atgimstančios gamtos garsus ir linki, kad visa tai publiką užvaldytų nevaržoma energija ir dovanotų džiaugsmingo pakylėjimo akimirkų.