Klaipėdos „Žvejų rūmuose“ – išmone ir polėkiu kibirkščiuojantis R. Tumino „Madagaskaras“

Vilniaus mažasis teatras atvyksta gastrolių į pajūrį: vasario 2 d. Klaipėdos kultūros centre „Žvejų rūmai“ bus parodytas spektaklis „Madagaskaras“, kurio personažai tikrąja šių žodžių prasme, kaip kad raginama pjesėje, atsisuks „veidu į jūrą“.

Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ originaliai, saviironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. 2004-aisiais, premjeros metais, M. Ivaškevičius apie šią pjesę rašė: „Lietuvos perkėlimo į Afriką idėja kilo tarpukario geopolitikui Kazimierui Pakštui. Mintis šią idėją perkelti į teatro sceną šovė mūsų laikų režisieriui Rimui Tuminui. Man buvo pasiūlyta perkelti visa tai į popierių. Taip gimė pjesė „Madagaskaras“. Iš tiesų Lietuva taip niekada ir nebuvo perkelta į Afriką, todėl ši pjesė ir yra apie tai, kaip Lietuva niekada nebuvo perkelta į Afriką. Kitaip tariant – tai pjesė apie tą Lietuvą, kuri taip niekur ir neišsikėlė.“

Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius „atrado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – Kazį Pakštą (spektaklyje „Pokštas“). Šis geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, lygintas su J. A. Herbačiausku, S. Šalkauskiu, A. Lincolnu… Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę“ tėvynę.

2004 m. pjesė „Madagaskaras“ pelnė premiją už meniškiausią knygą Lietuvoje, tais pačiais metais išrinkta kūrybiškiausia metų knyga ir pelnė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premiją. Tai pirmasis M. Ivaškevičiaus dramos kūrinys, sulaukęs tokios sėkmės teatro scenoje, todėl laikoma, kad M. Ivaškevičių, kurio pjesės šiandien statomos visoje Europoje, teatrui atrado būtent režisierius R. Tuminas.

2004-aisiais sukurtame spektaklyje vaidino aktoriaus meistriškumo studijas neseniai baigę R. Tumino kurso aktoriai – Gintarė Latvėnaitė, Valda Bičkutė, Neringa Būtytė, Ramūnas Cicėnas ir kiti. Šiuo metu atnaujintame spektaklyje pagrindinius vaidmenis atlieka jauniausios kartos R. Tumino mokiniai: aktoriai Indrė Patkauskaitė ir Tomas Rinkūnas.

Aktorė Indrė Patkauskaitė pažįstama ne tik teatro, bet ir kino mėgėjams: už vaidmenį Marijos Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“ ji 2020 m. pelnė svarbiausią Lietuvos kino apdovanojimą – „Sidabrinę gervę“. „Indrė Patkauskaitė – scenine individualybe apdovanota aktorė. Jos vaidinamos moterys – degančių akių, skvarbaus žvilgsnio, ugningo temperamento, bet kartu trapios, pažeidžiamos, išdidžios, bet gebančios aukotis. Kartais – šiurkščios, tiesmukos, bet viduje slepiančios švelnumo ilgesį. Aktorę Indrę Patkauskaitę iš kitų išskiria ir požiūris į profesiją, kuklumas, atsidavimas teatrui ir tarnystė jam“, – yra sakiusi teatrologė Ramunė Balevičiūtė.

Aktorius Tomas Rinkūnas dar 2013 m. pelnė aukščiausią teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią nepagrindinį vaidmenį (Karlo – spektaklyje „Plėšikai“, Kasijaus – spektaklyje „Julijus Cezaris“, abiejų režisierius Artūras Areima), vėliau buvo dar ne kartą šiam apdovanojimui nominuotas. „Madagaskaro“ žiūrovams klaipėdiškiams turėtų būti kaip niekam kitam suprantamas ir artimas T. Rinkūno vaidinamo Kazio Pokšto paraginimas: „Atsisukit veidu į jūrą. Pakelkit akis nuo žemės. Būkit kaip anglokeltai. Jie ima iš jūros energiją, veiklumą ir iniciatyvą.“

Jei pirmojoje Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktorius Tomas Rinkūnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje „Madagaskaro“ dalyje taip pat ataidi „Lituanikos“ katastrofa, karas, okupacija.

Po nepaprastos „Madagaskaro“ sėkmės R. Tuminas pastatė dar vieną M. Ivaškevičiaus pjesę – „Mistras“ (2010 m.)

Vienas iškiliausių Lietuvos režisierių R. Tuminas „Madagaskarą“ sukūrė su savo nuolatiniais kūrybiniais partneriais – kompozitoriumi Faustu Latėnu ir scenografu Adomu Jacovskiu, jam talkino režisierius Arvydas Dapšys, scenografė ir kostiumų dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė. Spektaklyje vaidina: Tomas Rinkūnas, Indrė Patkauskaitė, Valda Bičkutė, Agnė Šataitė, Neringa Būtytė, Jūratė Brogaitė, Almantas Šinkūnas, Ilona Kvietkutė, Mantas Vaitiekūnas, Vytautas Rumšas (jaun.) / Jokūbas Bareikis, Balys Latėnas, Tomas Kliukas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu neee..

Nu neee.. portretas
Tuminas yra Kažkas. O ne tušti niekai kokių pilna Lietuvos teatrų režisūroje. Talentą gali vadinti kaip nori - jis visada ir visur išliks Talentu

Туминас Римас Владимирович

Туминас Римас Владимирович portretas
Kas dar stato to maskolio pjeses? Gėda.

Mane visada

Mane visada portretas
šokiruoja aiškiai matomas skurdas ir nemokėjimas įjungti į visumą tinkamų dekoracijų. Atrodo ir didelis talentas, ir gerai pastatyta, ir aktoriai tiesiog puikiai susitvarko su vaidmeniu, o dirbti su bendro vaizdo išraiška nemokama. Gal reikėtų konsultacijai kokį tapytoją aliejum pasikviesti?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių