- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vargonų kultūros tradiciją Klaipėdoje puoselėjantys broliai pranciškonai kviečia tris rudens sekmadienius praleisti Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje klausantis puikiųjų „Rieger“ vargonų ir neprilygstamos prancūzų kūrėjo Césaro Francko muzikos, kurią atliks vargonininkas Balys Vaitkus.
C. Franckas (1822–1890) – viena įtakingiausių XIX a. muzikinio Paryžiaus figūrų, Konservatorijos profesorius, Šv. Klotildos bazilikos vargonininkas, Nacionalinės muzikos draugijos prezidentas. 1860–1862 m. sukurti pirmieji C. Francko kūriniai vargonams kartu tapo ir pirmaisiais reikšmingais prancūziškais vargonų opusais po daugiau nei šimtmečio pertraukos. Būtent C. Franckas buvo tas žmogus, kuris grąžino prancūzų muzikai emocinę pilnatvę, techninį solidumą ir rimtumą, prarastus Didžiosios revoliucijos verpetuose. Šiandien C. Franckas laikomas svarbiausiu muziką vargonams kūrusiu kompozitoriumi po J. S. Bacho, o jo kūrinių atlikimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Nūdienos pasaulio vargonininkų koncertiniame repertuare yra įsitvirtinusios visos 12 stambiųjų C. Francko kompozicijų, parašytų brandžiausiu jo kūrybos laikotarpiu (1860–1890).
Nors visi 12 didžiųjų C. Francko kūrinių pagal parašymo datas aprėpia tris dešimtmečius, juose nuo pat pirmos iki paskutinės natos neklystant galima girdėti vientisą Meistro kūrybinį braižą. Melodijos tarsi sklendžia, susipina, jos dažnai tarpusavyje siejasi intonacijomis, o jų išplėtojimas nepaklūsta schemoms, primena improvizavimą. Tik C. Franckui priskirtina intonacijų plėtimo idioma, jo netikėtų moduliacijų slėpiniai daro šį autorių itin atpažįstamą.
Raktas į C. Francko muziką glūdi pačioje jo asmenybėje: nuoširdesnio ir labiau pagarbaus savo kuriamai muzikai kompozitoriaus, ko gero, nerastume. Jo draugai apibūdindavo jį kaip nepaprastai kuklų, paprastą ir atidų žmogų. Vienas jo mokinių, vėliau tapęs Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininku, Louis Vierne’as savo memuaruose rašė, kad C. Franckas „nuolat rūpinosi kuriamo meno kilnumu, savo misijos taurumu ir karštu savo „garsų pamokslo“ nuoširdumu“. Pasak prancūzų muzikos kritiko Alfredo Brunea, C. Francko kompozicijos – tai „garsais kuriamos Katedros“.
Rugsėjo 26, spalio 10 ir 24 dienomis Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje vargonininkas B.Vaitkus atliks visus 12 didžiųjų C. Francko kūrinių vargonams. Šie koncertai nuskambės tarsi įžanga į reikšmingą sukaktį: 2022-aisiais pasaulio muzikų bendruomenė minės C. Francko 200 metų jubiliejų. Koncertų pradžia – 16 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Novikova: opera yra kolektyvinis menas
Operos režisierė Karina Novikova jau ketverius metus dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) režisieriaus asistente bei prižiūri repertuarinius teatro spektaklius. ...
-
Solistė V. Merkelytė: personažui tinkamos patirties visada ieškau savyje
„Nuo pat pirmos minutės, kai tik sužinau apie būsimą vaidmenį, pradedu juo gyventi. Domiuosi libretu, ieškau personažo spalvų, žiūriu kitus operos pastatymus“, – pasakojo debiutams Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT...
-
Švėkšna nepaliauja stebinti3
Švėkšna, garsėjanti savo rudenine moliūgų žibintų švente, šiemet nustebino sugebėjusius pasiekti šį miestelį. Daugybei žmonių neužteko kantrybės stovėti kelių kilometrų kamšatyje, dalis važiavusiųjų ...
-
I. Kanto festivalis – lyg kelionė į nuotykį
Įvyko dar vienas Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Kanto dienos Klaipėdoje“ renginys – 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir realybė“ uždarymas...
-
Suplanuota šventė įvyko: į Baroti galeriją prisiminti R. Rastauską atvyko daugybė žmonių
Baroti galerijoje vyko neįprastas vakaras – daugybė žmonių susirinko pagerbti anapilin išėjusio rašytojo Rolando Rastausko, kuriam spalio 13-ąją būtų sukakę 70 metų. Kadangi pats rašytojas šį renginį buvo suplanav...
-
Sakartvelo Karališkasis nacionalinis baletas – Lietuvoje3
Gruzinų baletas – gyvenimo šventė, šimtmečių kultūros atspindys, istorija, susipynusi su menu ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. ...
-
„Damos Out“ renginyje – atviras N. Pareigytės pokalbis5
Paskutiniame šiemet tradiciniame „Damos Out“ renginyje Klaipėdoje garsi atlikėja Nijolė Pareigytė su publika dalijosi ne tik dainomis, bet ir atviru pokalbiu apie išskirtines scenines patirtis bei intriguojančiais ateities planai...
-
Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai9
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jank...
-
W. Wizner: scenoje jaučiuosi laisva vaidindama blogiukes1
Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistų trupės nuo šių metų spalio pradžios prisijungė jauna lenkų dainininkė – mecosopranas Wiktoria Gertruda Wizner (gim. 1992). Netrukus ji debiutuos 38-ojo teatro sezono spektakliuose...
-
I. Kanto festivalis – tarsi kelionė į nuotykį
Šeštadienį vyko dar vienas Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Kanto dienos Klaipėdoje“ renginys – 48-ojo tarptautinio Renatės Lūšis vardo Vandens medijų plenero „Laudacija Imanueliui Kantui: vaizduotė ir re...