Kartais padidėję gyliai

Tokios mintys gali kilti, turint galvoje kai kuriuos užmojus.

Kiek sudėtingiau dėl Klaipėdos pietinio uosto plėtros. Dėl jo planuojama uždaryti vieną Kuršių marių protakų, nukasti Kiaulės Nugarą.

Itin agresyviai būtų įsikišta į natūralų gamtos procesą – vandens surinkimą iš didelės dalies Lietuvos per Nemuną, Minijos ir kitas upes ir jo pertekliaus pašalinimą per Kuršių marias į Baltijos jūrą.

Galima prisiminti, kad XIX a. natūralus Klaipėdos sąsiaurio gylis buvo 3–5 m, o pačioje šiauriausioje jo dalyje iki 7 m. Dabar didesnėje sąsiaurio dalyje gylis jau siekia nuo 12 iki 15 m, kai kuriose dalyse netgi iki 16 m, o galutinai bus net ir 17 m.

Spartus uosto gilinimas XX a. antroje pusėje, o ypač XXI a, jau daro didžiulę įtaką Kuršių marioms. Ne tik tuo, kad vandens lygio pakilimo metu į ją plūsteli didesnis kiekis „sūrymėlio“ iš Baltijos, kuris gilyn į marias į Rusijos Kaliningrado srities vandenis gena gėlavandenes žuvis.

Įtakos turi ir tai, kad vasarą Kuršių marios tapo seklesnės, o patvankos metu jos lipa iš krantų užtvindydamos rekreacines zonas, tokias kaip Drevernos poilsinės ir uostas.

Perspektyva: įtakos ateityje Kuršių marių pokyčiams turėsiantys pietinio uosto vartai, kur molai ir damba pažymėta raudonai, o už jų mėlynai 17 m gylio laivų apsisukimo ratas ir nauja uosto akvatorijos dalis. / KVJUD nuotr.

Nurašoma „klimato kaitai“

Manoma, kad ryškesni Kuršių marių pokyčiai pasirodė dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai Smeltės pusiasalyje buvo pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla. Po to didesni neva „klimato kaitos“ požymiai pietinėje uosto dalyje išryškėjo, kai prie Kiaulės Nugaros buvo įrengtas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas su 16 m gyliu.

Visa tai buvo tik „gėlytės“, palyginti su tuo, ką uostas prie Kiaulės Nugaros planuoja daryti artimiausiais metais.

Jau parengta ir patvirtinta uosto pietinės dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Joje konstatuota, kokie ekstremalūs vandens lygio svyravimai Klaipėdos sąsiauryje yra buvę praeityje.

Aukščiausias vandens lygio pakilimas iki 1,86 m buvęs fiksuotas 1967 m. spalį. Tuomet, tikėtina, buvo užlieti ištisi Nemuno žemupio kaimai. Dažnesni, bet kiek mažesni vandens lygio pakilimai vyko maždaug nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio. Tuomet žiemos būdavo šaltesnės, gilesnės, kai kuriais metais atšilimas būdavo staigus, o tai iššaukdavo ir didesnius potvynius.

Pastarųjų metų tendencijos yra tokios, kad per metus rudens, žiemos ir pavasario laikotarpius dėl šiltesnio ir drėgnesnio oro, kam įtakos gali turėti ir „klimato kaita“, Nemuno žemupyje būna po kelis potvynius ir atoslūgius.

Dar viena tendencija ir ta, kad susiformuoja plonesnis Nemuno žemupio ir Kuršių marių ledas. Jis greičiau lūžinėja, dažniausiai nebeišnešamas į jūrą per Klaipėdos sąsiaurį, o sustumiamas į krantą tai vienoje, tai kitoje Kuršių marių vietoje.

Uosto veiklos debitai

Klaipėdos uosto pietinės dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra vienareikšmiško atsakymo, kokie pokyčiai vyks ateityje, kai bus įrengtas pietinis uostas.

Ryškūs pokyčiai, kuriuos greičiausiai pajus daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų, bus daromi dėl to, kad į uosto akvatoriją dabartinės Kiaulės Nugaros vietoje ateityje galėtų įplaukti laivai milžinai.

Kuršių marių protaką planuojama ne tik išgilinti (prie jos perspektyvoje atsiras 16,5–17 m gylis), bet ir susiaurinti iki 340 m. Nuo Kuršių nerijos kranto ties Alksnyne planuojama įrengti 190 m ilgio dambą. Nuo Smeltės pusiasalio pusės bus įrengti pramoginių laivų ir uosto terminalų apsauginiai molai. Tai reiškia, kad Kuršių marių protakoje didės vandens greitis.

Skaičiuojama, kad esant tėkmei iš Kuršių marių į Baltijos jūrą vandens pratekėjimas arba debitas svyruos nuo 1 620 iki 4 210 kub. m per sekundę. Didžiausias 4 200 kub. m per sekundę debitas Kuršių marių protakoje, tyrėjų vertinimu, galimas vieną kartą per 100 metų.

Atvirkštinės srovės, kai pučiant štorminiams vakarų, šiaurės vakarų ir šiaurės vėjams vanduo teka iš Baltijos jūros į Kuršių marias, debitas numatomas nuo 1 725 iki 3 200 kub. m per sekundę. Šis procesas yra itin pavojingas, nes kuo didesnis jūros vandens įtekėjimo į Kuršių marias debitas, tuo staigiau gali kilti itin dideli potvyniai ne tik Klaipėdos mieste per Dangės upę, bet ir Nemuno, Minijos upėse.

Gali būti, kad iki 16–17 m išgilinus uostą iki pat Kuršių marių protakos, ką ir planuojama daryti, sūraus jūros vandens plūsmas į Kuršių marias tik didės. Jis gali pasiekti ne tik Dreverną ar Juodkrantę, kaip dabar, bet ir Ventės ragą ar Nidą, iš esmės visas Lietuvos Kuršių marių pakrantes.

Ryškūs pokyčiai, kuriuos greičiausiai pajus daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų, bus daromi dėl to, kad į uosto akvatoriją dabartinės Kiaulės Nugaros vietoje ateityje galėtų įplaukti iki 430 (perspektyvoje – 490) m ilgio ir 60 (perspektyvoje – 70) m pločio laivai su 15,5 m grimzle. Jie atplukdytų krovinius ir sumokėtų rinkliavas, kurių nemaža dalis kaip valstybės dividendai nutekėtų į Vilnių, o po to grįžtų į Vakarų Lietuvą kaip dienpinigiai, kai turtingi vilniečiai atvažiuos poilsiauti į Nidą, Ventę, Kintus, Dreverną ar Svencelę, jei tik šių nenuskandins uosto veiklos pakoreguoti debitai.