Buriuotojai... dėl žvejų

Idėją Klaipėdoje atkurti buriavimo mokyklą, o tiksliau sakant „gimdyti naują“, pasiūlė vienos iš didžiausių Klaipėdoje žvejybos bendrovių vadovas Algirdas Aušra. Tai siūlydamas jis teigė jaučiantis nostalgiją vaikų buriavimui, nes pats praleido jaunystę buriuodamas.

Yra ir kita labiau praktinė situacija, kodėl reikia atkurti vaikų buriavimą. Mat tikimasi, kad buriavimas taps vieta iš kur žvejybos laivyną ateityje ateis jauni žmonės.

„Tiesiogiai dirbu žvejybos versle. Yra katastrofiška padėtis. Žmonės išmiršta ir naujų iš niekur nebeateina... Paskutinius resursus iš Tarybų Sąjungos paliktus išvalgome ir naujų nebeprieauga... Danijoje, Švedijoje į laivyną eina tie kurie užauga buriuodami su tėvais. Pas mus vežė iš visos tėvynės ir darė jūreiviais“, - Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje teigė A.Aušra.

Jo nuomone, šiandien Klaipėdoje iškyla „principinis klausimas ar mes esame miestas ir uostas ar esame susirinkę valstiečiai, gyvename prie jūros ir į jūrą žiūrime kaip į svetimą kūną“.

Jis iškėlė idėją, kad reikia gaivinti jūrinį buriavimą ir Klaipėdos miesto valdžiai priimti sprendimą, kad vaikų buriavimas Klaipėdoje yra vienas iš prioritetinių užsiėmimų. Negali taip būti, kad miesto futbolui, krepšiniui netgi ledo rituliui skiriamos žymios sumos, o buriavimui... ašaros.

Lašas jūroje

„Klaipėdoje ir prieškaryje ir dabar su buriavimu yra problemos. Žinome, kad regatose dažniausiai dalyvaudavo kauniečiai. Prisimenu laiką, kai kilnojantis į darbą Jūrų muziejuje mačiau buriuojančius vaikus. Be vaikų buriavimo Klaipėdoje nebus tų, kurie toliau ką nors darys, nebijos vandens, laivo, buriu“, - svarstė Olga Žalienė.

Ji apgailestavo, kad globaliosios sporto šakos Klaipėdoje ima viršų, o tos, kurios priklauso nuo gamtos lieka nuošalyje.

Iš tiesų, vaikų buriavimo Klaipėdoje šiandien neliko. Pagal Klaipėdos miesto ir rajono valdžios sutartį buriavimas iš Klaipėdos persikėlė į Dreverną. Ir tai nėra blogai. Dalis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių laikosi nuomonės, kad tai priimtinas variantas.

„Drevernoje viskas gerai, bet jūrinė kultūra negimsta besimaudant vonioje. Ir tai, kad vonia ne Klaipėdoje, o Drevernoje...“, - dėstė A.Aušra, pridurdamas, kad siūlydamas idėją atkurti buriavimą Klaipėdoje, jokiu būdu nenorintis pakenkti Drevernos vaikų buriavimo mokyklai.

Klaipėdos irklavimo centro vadovo Liudviko Alberto Mileškos teigimu, Klaipėdos miesto sporto taryboje buvusi pristatyta Drevernos buriavimo mokyklos veiklos ataskaita. Pagal ją ten buriuoja 40 vaikų. Iš jų 21 klaipėdietis ir 19 iš Klaipėdos rajono. L.A.Mileškos vertinimu, toks klaipėdiečių vaikų buriavimas yra „lašas jūroje“.

Nenuostabu, kad buriavimas Klaipėdoje nuolat nusileidžia buriavimui Kaune visais parametrais, pradedant finansavimu, buriavimo priemonėmis ir baigiant sportiniais rezultatais.

Buriuoti ar ne uoste?

Idėją atkurti buriavimo mokyklą Klaipėdoje Jūrinės kultūros koordinacinė taryba žada teikti svarstyti miesto politikams plačiau nesigilindama į įvairius niuansus, kodėl vandenų sostinėje Klaipėdoje nėra palankių sąlygų vaikų buriavimui.