- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Emocijos: tremtinys M.Proškinas jaučiasi įskaudintas, kad negalėjo draugo palaidoti, kaip tinka doram katalikui.
-
Kaimynystė: aktyvus klaipėdietis, turėjęs daug draugų ir pažįstamų, amžino poilsio atgulė tarp neatpažintų velionių ir benamių.
-
Faktas: mirusiojo būstas tebėra apleistas ir negyvenamas.
-
Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė
Nuoskauda ir neatsakyti klausimai praėjus metams po draugo mirties tebekankina Mykolą Proškiną. Kodėl jo bičiulis, aktyvus klaipėdietis, negalėjo būti palaidotas draugų, o buvo užkastas šalia benamių? Galbūt taip atsitiko todėl, kad kai ką domina giminių neturėjusio velionio turtas?
Siejo panašūs išgyvenimai
M.Proškino gyvenimas – lyg pokario Lietuvos istorijos iliustracija. Dar būdamas vaikas kartu su tėvais jis buvo ištremtas ir vos nemirė iš bado bei šalčio svetimoje šalyje.
Prisiminimai apie skaudžius išgyvenimus Melnragės gyventoją 85-erių M.Proškiną draugystės saitais susiejo su netoliese gyvenusiu penkeriais metais jaunesniu Pranu Zakriu.
Vienišas vyras tapo puikiu M.Proškino pašnekovu.
P.Zakrys buvo aktyvus žmogus, dalyvavo Jūrininkų veteranų asociacijos, Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje.
Pernai vasarą vyras pasiligojo. Vieną dieną jo bičiulis Mykolas kalbėdamas telefonu sužinojo, kad P.Zakrys prastai jaučiasi ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.
Medikai nuvežė pensininką į ligoninę. Tapo aišku, kad jis apsirgo labai rimtai.
Kiekvieną dieną lankęs draugą ligoninėje M.Proškinas iki šiol prisimena, kad draugo sveikata kasdien blogėjo.
Pernai liepos 13-ąją P.Zakrys, kalbėdamas su draugu, paklausė, kiek jam dar teks gulėti ligoninėje.
Tada nė vienas vyrų nežinojo, jog Pranui liko vos pora dienų.
Liepos 14-ąją ligonis buvo perkeltas į Slaugos ligoninę.
Kitą dieną M.Proškinas su dar vienu bendru draugu Aloyzu Martinavičiumi aplankė jį šioje slaugos įstaigoje.
Vėliau abu vyrai prisiminė, kad jų bičiulis akivaizdžiai silpo – kalbėjo pavargusiu balsu ir buvo prislėgtos nuotaikos.
Tos pačios dienos vakare M.Proškinas sulaukė telefono skambučio – ligoninės darbuotoja pranešė apie P.Zakrio mirtį ir patikino, kad rytą draugai galės gauti medicininį mirties liudijimą bei ruoštis laidotuvėms.
Ryžosi rengti laidotuves
Bičiuliai nusprendė patys palaidoti artimųjų neturėjusį savo draugą.
Kai kitą dieną jie nuėjo į ligoninę prašyti minėto liudijimo, gydytojas patikino viską padaręs, bet tuo metu jam kažkas paskambino.
M.Proškinas ir šiandien prisimena, kaip telefonu ilgokai kalbėjęs medikas pakeitė nuomonę ir nebedavė šio dokumento. Esą policija turi nustatyti, ar velionis turėjo giminaičių.
Pareigūnai mirusiojo giminių ieškojo ne vieną dieną. Visą tą laiką P.Zakrio kūnas buvo laikomas "Aternos" šaldytuve.
Slaugos ligoninės darbuotojai grąžino M.Proškinui jo draugui paskolintą mobiliojo ryšio telefoną bei įkroviklį.
Galiausiai liepos 28-ąją po pietų A.Martinavičius, paskambinęs į "Aterną" sužinojo, kad tos dienos ryte bendrovės "Amžiaus vartai" darbuotojai paėmė P.Zakrio kūną ir 14 val. jį ketina laidoti Lėbartų kapinėse.
Sutrikę senoliai suskubo į kapines. Jie norėjo atlikti pagarbias, katalikams priderančias laidojimo apeigas.
Tačiau kai atskubėjo į Lėbartus, neatpažintų ir giminių neturinčių asmenų laidojimo plote rado supiltą kauburėlį – jų bendražygis bei bičiulis jau buvo palaidotas.
"Man tai buvo tikras sukrėtimas. Mano draugą Praną palaidojo kaip šunį. Amžinojo poilsio jo nepalydėjo nė vienas artimas žmogus, kapo nepašventino kunigas. Ant žemės kauburio nebuvo nė menkiausio kryželio. Kodėl taip atsitiko, kodėl mums nebuvo leista palaidoti draugo ar bent dalyvauti laidotuvėse, neaišku iki šiol. Tai yra nežmoniška. Maža to, kad Pranas patyrė daugybę visokių neteisybių būdamas gyvas, ir palaidotas buvo kaip koks neatpažintas benamis. Net lentutė su jo pavarde ant kapo atsirado tik po kelių dienų, – piktinosi M.Proškinas.
Domino velionio turtas?
Tą patį vakarą pensininkas nuėjo pas kunigą ir paprašė pašventinti draugo kapą, bet šventikas paaiškino, kad to negali padaryti, nes nedalyvavo laidotuvėse, nežinia, kas guli tame kape.
Tiesa, bažnyčioje už P.Zakrio vėlę buvo atlaikytos mišios, į kurias susirinko jį pažinoję klaipėdiečiai.
Prisimindamas beveik metų senumo įvykius M.Proškinas vis klausia ir neranda atsakymų į kelis paprastus klausimus.
Kodėl kaskart, kai jis kreipėsi į valdiškas institucijas, jam buvo atrėžiama, jog laidoti žmogų suteikiama teisė tik giminaičiams?
Kodėl jam niekas nepranešė apie bičiulio laidojimo laiką?
Kodėl žmogus, kurį pažinojo daugybė klaipėdiečių, buvo palaidotas kaip benamis?
Drauge su kelias draugais M.Proškinas parašė kelis oficialius paklausimus, bet į visus juos buvo valdiškai atsakyta – mirusysis buvo visiškai vienišas, kitų asmenų, galinčių pasirūpinti laidotuvėmis, esą nebuvo.
"Kaip nebuvo? Juk ne kas kitas, kaip savivaldybės darbuotojai mane pasiuntė į Socialinės rūpybos skyrių, kur sulaukęs savo eilės pradėjau kalbą apie ketinimą imtis laidotuvių naštos. Mergina manęs paklausė, ar atėjau pašalpos. Paaiškinau, kad man nereikia jokios pašalpos. Buvau siunčiamas tai į policiją, tai į metrikacijos skyrių. Sunkiai vaikštau, bet ėjau visur, kur man sakė, ir nė vienoje vietoje nebuvau išklausytas, vis siuntė kažkur kitur. Kai taip elgiamasi, kyla du klausimai. Ar valdininkai nemoka bendrauti su pagyvenusiais žmonėmis, ar taip elgiasi tyčia? Tik po gero pusmečio, kai rašėme skundus ir paklausimus, sužinojome, nuo ko Pranas mirė. Pasirodo, jo kūną buvo apraizgęs ketvirtos stadijos vėžys ir metastazės. Visa ši painiava verčia įtarti, ar neturi kas nors iš valdiškų institucijų noro užvaldyti Prano turto?" – svarstė M.Proškinas.
Liko butas ir sklypai
Nors P.Zakrys gyveno kukliai, vieno kambario butelyje žvejų namelyje, tačiau šis namas yra netoli jūros, Melnragėje.
Be to, iš paties Prano pasakojimo tikrai žinau, kad jis turėjo du žemės sklypus, vieną – Klaipėdos, kitą – Vilniaus rajone.
M.Proškinas prisiminė, kad paskutiniojo pasimatymo su draugu metu jie tarėsi kitą dieną surašyti testamentą, bet nebespėjo sutvarkyti formalumų.
Bičiulio netekęs Mykolas tikino, kad jam svetimo turto nereikia, norėtų tik atgauti Pranui paskolintą knygą.
Slaugos ligoninės teisininkas Algimantas Liutkus pasakojo iš darbuotojų girdėjęs, kad P.Zakrys tebebuvo gyvas, kai draugas paprašė jo buto rakto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje paskelbtos kultūriniu paveldu2
Baltojo švyturio vieta bei Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje įtraukti į kultūrinį paveldą. ...
-
Nidoje skęstančiuosius gelbėjęs Simonas: išgyvenau tai, ko neįmanoma nupasakoti1
Kone prieš metus Nidoje pradėjus skęsti merginai, tarp ją gelbėjusių buvo ir šiaulietis Simonas Valčiukas, kuriam taip pat galų gale prireikė gelbėtojo. Sukritus palankioms aplinkybėms, Simonas ne tik susitiko su savo gelbėtoju, bet ir...
-
Palangoje – dar daugiau geriamojo vandens fontanėlių1
Palangoje gyventojų ir miesto svečių laukia maloni naujiena – mieste įrengti keturi nauji geriamojo vandens fontanėliai. Šia iniciatyva siekiama skatinti sveiką gyvenseną bei tausoti aplinką, ir, be abejo, sukurti daugiau patogumo palangi&...
-
Lietus pajūryje atostogų ir nuotaikos negadina: meldžiausi dėl oro, bet nepadėjo5
Pajūryje pastoviai lyja. Tikėtina, kad ir visą savaitę lis. Prognozės rodo, kad permainų – daug: lietus, vėjas – gūsingas ir galingas. Ar įmanomos atostogos prie jūros lyjant? ...
-
Dėl Paryžiaus Komunos gatvės remonto – perspėjimai6
Pradedami kapitalinio remonto darbai Paryžiaus Komunos gatvėje, todėl vairuotojai perspėjami dėl eismo trikdžių. ...
-
Atmintis vis dar gyva: Gedulo ir vilties diena Klaipėdoje paminėta gausiais renginiais6
Gedulo ir vilties diena Klaipėdoje paminėta gausiais renginiais. Daugelis jų skirti priminti apie Lietuvos žmonių kančias dėl sovietų okupacijos ir pasidžiaugti, kad visa tai – jau istorija. ...
-
Karštų orų dar teks palaukti1
Kita savaitė uostamiestyje bus keliais laipsniais šiltesnė negu praėjusi, tačiau karštų vasariškų orų dar teks palaukti. Numatoma nemažai lietingų ir apniukusių dienų. ...
-
Kapinėms Klaipėdos rajone – dar viena vieta22
Tęsiamos naujųjų Klaipėdos kapinių vietos paieškos. Nors dar prieš dvejus metus buvo atrinktos trys potencialios teritorijos kapinėms Klaipėdos rajone, vertinamas dar vienas variantas – sklypas šalia Kopūstų kaimo. ...
-
Lietuva tėvo lūpose pavirsdavo pasaka15
Klaipėdietė Renė Stonkaitienė teigia esanti netipiška tremtinė, o jos šeimos nariai kiekvienas skirtingai prisimena ir vertina šią prievartinę kelionę į tolimą ir svetimą kraštą. Tremtis privertė juos patirti ne tik Sib...
-
Klaipėdoje hidrauliniai bandymai artėja prie pabaigos: pradedamas penktasis etapas
Birželio 10–11 d. ketvirtojo etapo metu uostamiestyje šilumos trasų bandymai buvo atlikti dalyje Gandrališkių, Nemuno, Dubysos, Baltijos, Pempininkų, Neringos, Poilsio ir Šilutės mikrorajonuose. Didžioji dalis darbų įvyko skl...