- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Daug žmonių po filmo prieina prie manęs ir dėkoja, kad išdrįsau. Jie nori žinoti, kodėl išėjau į tokią kelionę. Tiesą sakant, kelionė vis dar tęsiasi... Stebuklas po stebuklo. Gimė trečia dukra Ema. Kelionė tęsiasi. Vėl ir vėl kalbu, prisimenu, galvoju, apmąstau, ką ji davė ir duos“, – sako filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisierius Jokūbas Vilius Tūras.
Kino festivaliuose sausakimšose salėse rodytas filmas nuo gegužės 10 d., penktadienio, pradedamas rodyti kino teatre „Romuva“. Filmo pristatyme penktadienį dalyvaus ir pats filmo režisierius J. V. Tūras.
Kelionę po Lietuvą filmas tęsia sulaukęs šalies kino bendruomenės įvertinimo. „Sapnuoju, kad einu“ – nominuotas trims Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2013“ – geriausio pilnametražio dokumentinio filmo, metų režisieriaus ir filmo scenarijaus.
„Šis unikalus filmas – portretas nepalieka abejingų nei žiūrovų, nei kritikų. Nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Filmas sulaukė nuoširdžių ovacijų ir pasaulinėje filmo premjeroje Kotbuso kino festivalyje, ir Lenkijos mieste Bydgošče, ir Lietuvoje vykusiuose kino festivaliuose. Žiūrovai pasiilgo nuoširdžių filmų“, – teigia filmo prodiuserė Rasa Miškinytė.
„Sapnuoju, kad einu“ – tai įkvepianti režisieriaus 4.500 kilometrų piligriminė kelionė nuo savo buto durų Vilniuje iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos katedros. Pėsčiomis, bet kokiu oru, dieną ir naktį, kertant Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Šveicariją, o Prancūzijoje ir Ispanijoje įsiliejant į Šv. Jokūbo kelią. Filmo istorija prasideda 2010 metų sausio 5-ąją, kai J. V. Tūras užrakina buto Vilniuje duris, palikęs namuose žmoną ir vos kelių mėnesių kūdikį.
„Eidamas jaučiausi lyg žemės palydovas, paleistas į kosmosą. Lyg ir viskas čia pat, bet kartu neįveikiamai toli. Ši septynių mėnesių kelionė buvo savotiška mokykla. Vieniems ten praleistas laikas beprasmiškas, kitiems – laisvės išraiška ir svajonė“, – prisimena J. V. Tūras.
Jo teigimu, nepriklausomai nuo trukmės ir maršruto, žmogų pakeičia bet kuri kelionė, bet ne taip, kad požiūris ir įsitikinimai apsiverstų kardinaliai. „Ši kelionė mane nuramino ir užgrūdino. Tai banalu, bet po kelionės ėmiau labiau pasitikėti savimi, žmonėmis. Išmokau džiaugtis tuo, kas yra, ir nepulti į neviltį dėl to, ko nėra“, – apie unikalaus žygio poveikį pasakoja filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisierius.
Keičiantis metų laikams, šalims, žmonėms ir aplinkai, J. V. Tūro kelionėje buvo visko – ir atgailos, ir kasdienių pokalbių su Dievu ar pačiu su savimi. Į filmą pateko tik svarbiausi išgyvenimai, kruopščiai atrinkti gamtos vaizdai, įsimintiniausi susitikimai.
Pasak režisieriaus, į pusantros valandos filmą nepateko 205 dienos. „Manau, kad tai, kas žiūrovui yra kaip sapnas žiūrint filmą, man yra prisiminimai viso to, kas į filmą nepateko“, – svarsto „Sapnuoju, kad einu“ herojus ir autorius.
Paklaustas, kokiai publikai skirtas šis filmas, J. V. Tūras atsako trumpai: „Svajokliams“. Ir priduria: „Tiems, kam patinka kelio filmai, pikantiškos kitų žmonių gyvenimo detalės. Žinau, kad filmas privers susimąstyti visus nuo 16 iki 100 metų. Ir vyrus, ir moteris.“
Kino teatre „Romuva“ filmas „Sapnuoju, kad einu“ bus rodomas gegužės 10, 11, 12 ir 15 dienomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią4
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
R. Šepetys: kiekvienas esame istorija1
„Gyvenimas yra nuolat besikeičianti istorija. Kiekvieną dieną ją papildote, permąstote, pažvelgiate kitu kampu. Diena yra istorija. Metai yra istorija. Jūs esate istorija“, – savo naujoje knygoje „Jūs esate istorija“ ra&sc...