Buvęs Didžiosios Britanijos armijos kapitonas pirmadienį tapo pirmuoju žmogumi, pėsčiomis nuėjusiu nuo Amazonės ištakų iki žiočių.

Per šį beveik pustrečių metų trukusį žygį britas patyrė "50 tūkst. uodų įkandimų", priešiškai nusiteikusių indėnų antpuolių ir persirgo atogrąžų ligomis.

34 metų Edas Staffordas iš Anglijos grafystės Lesteršyro išsimaudė Atlanto vandenyne po 859 dienas trukusios odisėjos palei antrą ilgiausią pasaulyje upę, pradėjęs šią kelionę nuo Peru stūksančio Mismio kalno viršūnės 2008 metų balandį.

"Tiesiog fenomenalu būti čia po pustrečių metų kelionės, skinantis kelią per atogrąžų miškus", - sakė jis naujienų agentūrai "Reuters", pasiekęs vandenyno paplūdimį, esantį už maždaug 150 kilometrų į šiaurės rytus nuo Brazilijos miesto Belemo.

"Iš tikrųjų buvo sunku nuspėti, kaip jausiuosi, o dabar esu visiškai priblokštas", - pridūrė britas.

E.Staffordas pasakojo, jog buvo trumpam susmukęs dėl išsekimo, kai buvo nukeliavęs 9 650 kilometrų, o iki žygio tikslo buvo likę vos 85 kilometrai. Iš pradžių jį smarkiai išbėrė, o vėliau žygeivis nualpo pakelėje.

"Jaučiausi šiek tiek pažemintas, kad mano organizmas nusprendė tiesiog išsijungti, kai iki finišo buvo taip arti", - jis rašė savo tinklaraštyje www.walkingtheamazon.com.

E.Staffordas savo žygiu norėjo atkreipti dėmesį į Amazonės drėgniesiems atogrąžų miškams ir juose gyvenantiems žmonėms iškilusią grėsmę. Savo nuotykius jis filmavo vaizdo kamera, kurios įrašus palydoviniu ryšiu skelbdavo savo tinklaraštyje.

Britas planavo baigti kelionę per maždaug metus, tačiau žygis pailgėjo dėl potvynių, kuriuos aplenkdamas jis buvo priverstas perpus daugiau nei bendras Amazonės ilgis (apie 6 400 kilometrų). Už šią upę ilgesnis tik Nilas Afrikoje.

Kelionę E.Staffordas pradėjo kartu su britu nuotykių ieškotoju Luke'u Collyeru, tačiau žygio pradžioje kilus nesutarimų, buvęs kariškis toliau ėjo vienas.

2008 metų liepą prie jo prisidėjo Peru miško darbininkas Gadielis Sanchezas Rivera, pravarde Cho, kuris žadėjo paėjėti kartu tik penkias dienas, tačiau vėliau persigalvojo ir tęsė žygį iki pabaigos.

E.Staffordo atstovų pranešime sakoma, kad britas buvo "dukart neteisingai apkaltintas dėl žmogžudystės, pateko į kalėjimą; priešiškai nusiteikusios genties žmonės jam į burną buvo prikrėtę cemento; jį vaikėsi lankais ir strėlėmis ginkluoti ašaninkos genties indėnai; jis buvo sugeltas šimtų vapsvų ir stebėjo, kaip vedlys Cho traukia jam iš galvos gylio lervą, naudodamasis superklijais ir medžio dygliu".

Žygeivis taip pat nurodė pakeliui iškentęs 50 tūkst. uodų įkandimų, maitinęsis piranijomis, ryžiais ir pupelėmis, taip pat išvengęs įvairių nuodingų gyvačių, elektrinių ungurių, skorpionų ir skruzdėlių, tačiau susigriebęs nemalonią odos ligą.

Pranešime buvo cituojamas garsus britų keliautojas seras Ranulphas Fiennesas, kuris pareiškė, kad E.Staffordo žygis "išties nepaprastas".

"Dar niekas anksčiau nėra to atlikęs, o žinovai manė, kad tokia kelionė neįmanoma", - sakė jis.