- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais Taline duris atvėręs „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus – šiandien viena populiariausių lankytinų vietų Baltijos šalyse. Unikalios koncepcijos jūrų muziejų, supažindinantį lankytojus su pasauliu, tyvuliuojančiu po vandeniu ir besidriekiančiu virš jo, per metus aplankė daugiau nei 324 tūkst. smalsuolių. Šį pavasarį į „Hidrolėktuvų uosto“ muziejų kviečiami ne tik jūrų technikos gerbėjai, bet ir mokslinės fantastikos entuziastai iš viso pasaulio.
Žiulio Verno svajonių sala
Šį pavasarį „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje veiks išskirtinė legendinio fantastinės literatūros genijaus Žiulio Verno ir povandeninių laivų meistro Otomaro Gern įkvėpta paroda. Mokslinės fantastikos tėvo, parašiusio legendinį romaną „20 000 mylių po vandeniu“, garbei surengta ekspozicija pakvies muziejaus lankytojus pakeliauti bene garsiausios pasaulyje fantastinės knygos puslapiais.
Muziejaus svečiai turės galimybę pasivaikščioti jūros gelmėse įkalinto povandeninio laivo deniu ir pamatyti mistišką jūrų būtybę, gąsdinusią romano skaitytojus devyniolikto amžiaus viduryje.
Parodoje bus eksponuojami ir pirmojo Estijos povandeninio laivo kūrėjo Otomaro Gern išradimų modeliai. Lankytojai akimirksniu nusikels į laikus, kai povandeniniai laivai judėjo rankiniu būdu, o laivo korpusai priminė vyno statines.
Netikėčiausias fantazijas virtusias realybe Estijos „Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje bus galima pamatyti iki šių metų birželio pabaigos.
Muziejuje - kompiuteriniai žaidimai
„Hidrolėktuvų uosto“ muziejus sudomins ne tik žingeidžius vaikus, bet ir daug ko mačiusius suaugusiuosius. Muziejaus svečiai turės progą susipažinti su daugiau nei dviem šimtais eksponatų, kuriems apžiūrėti prireiks daugiau nei kelių valandų. Daugelis muziejaus eksponatų – interaktyvūs, papildyti kompiuterine grafika, vaizdo ir audio medžiaga.
Vienas didžiausių muziejaus eksponatų yra 1935 m. Anglijoje statytas povandeninis laivas „Lembit“, galėjęs per vieną minutę nusileisti į 900 metrų gylį. Nors jis seniai nebenaudojamas, lankytojai galės pasivaikščioti laivo deniu, pasižvalgyti po jo patalpas, savo akimis išvysti kapitonų kajutes ir kariškių miegamuosius.
Įtaigiai ir įdomiai pažinti jūrą „keliaujant“ aplink pasaulį leis kino sale virtęs geltonasis submarinas. Tokį kadaise apdainavo ir grupė „The Beatles“. Neišdildomiems įspūdžiams patirti laivas sumontuotas taip, kad jūsų pažintinės „kelionės“ metu ūžtų ir drebėtų tarsi iš tiesų plaukdamas.
Muziejuje lankytojai taip pat galės išbandyti rankos taiklumą, „ginant“ Taliną priešlėktuvinės gynybos imitatoriumi, ar įšokti į pirmojo pasaulinio karo metu Didžiojoje Britanijoje sukurto „Sopwith Camel“ lėktuvo modelį ir išbandyti skrydžio treniruotę.
Specialiai mažiesiems muziejaus baseine įkurtas karinis uostas. Tikrus laivų mūšius vaikai galės įmituoti valdydami laivus nuotoliniais pultais. Autentiškos jūreivių ir karininkų uniformos čia nėra slepiamos po stiklu – pasimatuoti ir net įsiamžinti su jomis galės kiekvienas pageidaujantis.
Žingeidžiausieji net be gido galės sužinoti viską apie vandens ir oro techniką, mat prie eksponatų įrengti specialūs kompiuteriniai terminalai. Naudodamasis jais lankytojas ne tik gaus visos reikalingos informacijos, tačiau ir galės dominančią medžiagą parsisiųsti į savo elektroninį paštą.
Angarai, kuriuose įrengtas povandeninį pasaulį imituojantis „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus, buvo pastatyti pirmojo pasaulinio karo metais kaip karinio jūrų laivyno tvirtovės dalis. Muziejaus lankytojus nustebins ne tik Talino senamiesčio pakrantė, įspūdinga ekspozicija, bet ir inovatyvūs muziejaus interjero sprendimai.
2012 m. „Pasaulio architektūros festivalyje“ „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus pateko į finalą drauge su kitais geriausiais pasaulyje metų architektūros darbais. Daugiau apie muziejų – www.lennusadam.eu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti7
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...