- Jovita Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į spalvingą šv. Valentino dienai skirtą renginį „Sapnai apie Brodvėjų“ mylinčius ir meilės vis dar ieškančius klaipėdiečius vasario 14-ąją kviečia Muzikinis teatras. Žiūrovų laukia ypatinga staigmena – dviejų dalių teatralizuotame koncerte publika turės galimybę išgirsti žavingos švedų kilmės miuziklų aktorės, dainininkės ir choreografės Annelie Virkberg pasirodymą. Ištraukas iš ryškiausių pasaulio miuziklų Meilės dieną A.Virkberg atliks drauge su teatro orkestru, solistais, choro dainininkais ir baleto šokėjais.
Miuziklų atlikėja iš Švedijos mielai sutiko duoti interviu „Klaipėdai“.
Pirmas vaidmuo – 17-os
– Annelie, nuo ko prasidėjo jūsų kūrybinė karjera?
– Pamenu, kai buvau dešimties, mama mane nusivedė į Andrew Lloydo Webberio miuziklą „Operos Fantomas“ Stokholmo „Oskaro“ teatre. Tai, ką pamačiau scenoje, mane tiesiog pakerėjo. Tuomet supratau, jog užaugusi ir aš tokiame miuzikle noriu vaidinti. Pradėjau mokytis dainavimo, ėmiau koncertuoti su įvairiomis muzikos grupėmis... Nuo to viskas ir prasidėjo.
– Kas paskatino rinktis atlikėjos, teatro aktorės profesiją? Kas buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis?
– Sunku pasakyti... Didelės įtakos man turėjo mama. Ji vesdavosi į daugybę miuziklų, spektaklių, koncertų. Bet jei kalbėtumėm apie žinomus atlikėjus, tai Ellen Page buvo žmogus, kurio pavyzdys mane labiausiai įkvėpė – vaikystėje jos nuolat klausydavausi.
– Švedijoje esate žinoma kaip miuziklų aktorė, dainininkė ir choreografė. Papasakokite šiek tiek apie savo darbus šiose srityse.
– Pirmasis ryškus mano vaidmuo buvo Hodelė miuzikle „Smuikininkas ant stogo“. Tuo metu buvau 17-os. Nuo pat pirmos pažinties su šiuo kūriniu jį be galo pamilau. Kaip choreografė debiutavau David De Silva kino filmo motyvais S.Margoshes ir J.Levy sukurtame miuzikle „Fame” („Šlovė“) ir Johnatano Larsono roko miuzikle „Rent” („Nuoma“), kuriuos statėme Stokholmo „Alströmmer“ teatre. Miuziklas „Rent“ Švedijoje sulaukė milžiniškos sėkmės. Iki šiol jis – mano mėgstamiausias. Kaip choreografė dirbu ir su populiariosios muzikos atlikėjais, ruošiu juos pasirodymams, filmavimams tiesioginiame televizijos eteryje.
Savitas būdas pabėgti
– Dirbate tik Švedijoje ar ir kitose šalyse?
– Be Švedijos, esu dirbusi Ispanijoje, Gran Kanarijoje. Su europiniu projektu „In Theatre“ praėjusią vasarą dalyvavau pasirodymuose Lenkijoje ir Lietuvoje.
– Vis dėlto kodėl miuziklai? Kas šiame žanre jus taip žavi?
– Tai savitas būdas pabėgti, užsimiršti... Gerąja prasme. Miuziklas labai artimas kino filmui, tik vaizdą teatro scenoje papildanti muzika turi unikalią savybę sustiprinti įspūdį, jausmus, padaryti juos dar intensyvesnius. Kai stoviu scenoje, miuziklų melodijos, tekstai ir šokiai įtraukia taip, kad, atrodo, kaskart pati išgyvenu kuriamo personažo istoriją.
– Kokį miuziklo personažą galėtumėte įvardinti kaip artimiausią sau, savo asmenybei?
– Tai Serena miuzikle „Fame“. Esu kaip ji – mylinti teatrą ir gyvenimą, kartais nepasitikinti savimi, bet aistringa svajoklė ir „nepagydoma“ romantikė.
– Kokios emocijos lydi jūsų išėjimą į teatro sceną? Kaip susidorojate su jauduliu?
– Kai buvau jaunesnė, kaskart eidama į sceną labai jaudindavausi. Dabar jaučiuosi ramiau. Manau, tai susiję ir su amžiumi – kai padarai visas įmanomas klaidas ir vis tiek išgyveni, antrąkart nebe taip baisu (juokiasi).
– Ką labiausiai vertinate savo darbe?
– Aš labai myliu sceną ir žmones, su kuriais dirbu. Teatro aktoriaus, atlikėjo darbas sunkus, tačiau galiausiai jis teikia neapsakomą džiaugsmą – ypač, kai į salę susirenka žiūrovai, kai tavo pasirodymą palydi gausiomis ovacijomis.
Kol mirtis išskirs
– Esate klasikinės ar šiuolaikinės muzikos gerbėja?
– Nuo pat vaikystės klausausi labai įvairios muzikos – džiazo, populiariosios, miuziklų, operų. Iki šiol didžiausias muzikos autoritetas ir geriausias visų laikų atlikėjas man – popmuzikos karalius Michaelas Jacksonas.
– Šiuolaikinis gyvenimo tempas įneša pokyčių tiek į klasikinę, tiek į populiariąją muziką, teatrą. Ką apie tai manote?
– Esu žmogus, mėgstantis pokyčius. Priimu tai kaip teigiamą dalyką.
– Turėdama tiek daug veiklos, randate laiko sau?
– Ilgai stokojau laiko sau, šeimai, draugams. Galiausiai supratau, jog gyvenime svarbu susiplanuoti ne tik darbus, bet ir laisvalaikį.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, svajojantiems apie sceną?
– Eikite savo pasirinktu keliu, klausykite protingesnių ir labiau už save patyrusių žmonių patarimų, semkitės įkvėpimo iš kitų, o svarbiausia – įsiklausykite į save ir tikėkite savo talentu.
– Kaip manote, kokia bus jūsų tolimesnė kūrybinės veiklos kryptis?
– Įsivaizduoju save dirbančią miuzikluose tol, kol mirtis mus išskirs (juokiasi)... Tačiau laikui bėgant, manau, būsiu mažiau matoma scenoje – daugiau dirbsiu kurdama choreografiją spektakliams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dainų šventės metu atidaroma Liaudies dailės paroda pristatys per 1500 eksponatų
Birželio 29 d. prasidedanti jubiliejinė, šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ypatingą dėmesį skirs liaudies dailei. Liepos 1 d. 16 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma didžiausia Lietuvoje, per 1500 geriausių &scar...
-
Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištaujančią žmogaus dvasią pasakos „Carmina Burana“
Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos prašymu grįžta į senąjį elingą. ...
-
Medijų fondas pratęs paramos žiniasklaidai konkursus programoms, kur liko nepadalintų lėšų
Medijų rėmimo fondas ketvirtadienį nusprendė pratęsti konkursus tose programose, kur paskirsčius finansavimą pagal paraiškas liko nepanaudotų lėšų. ...
-
Apie nurašomas knygas bibliotekos privalės paskelbti viešai
Kultūros ministerija nustatė bibliotekų nurašytų knygų perdavimo tvarką, apie tokias knygas bus privalu paskelbti viešai. ...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...
-
Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo atidaryta nauja terasa1
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) trečiadienio vakarą oficialiai atverta terasa ant stogo „Rooftop Bar 3 Mūzos“. Planuojama, kad naujoje erdvėje vyks akustiniai vakarai, koncertai ir kiti renginiai. ...
-
Sekmadienį Paberžėje šv. Mišias aukos R. Doveika: rengiamas įspūdingas koncertas1
Paskutinį birželio sekmadienį visi išsiilgę ramybės, pabėgimo nuo miesto šurmulio, gamtos jaukumo ir svarbiausia – geros, kokybiškos muzikos, kaip jau tapo įprasta, rinksis Paberžėje (Kėdainių r.). Tradiciškai, mini...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Muziejus ieško eksponatų apie reivo kultūrą
Lietuvos nacionalinis muziejus ieško eksponatų apie elektroninės šokių muzikos – reivo – kultūrą ir istoriją. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...