Orkestrui „Kremerata Baltica“ Lietuva kasmet skirs po 173 tūkst. litų

Kameriniam orkestrui „Kremerata Baltica“, kurį sudaro muzikantai iš trijų Baltijos šalių, Lietuva trejus metus ketina skirti po 50 tūkst. eurų, arba beveik po 173 tūkst. litų.

Tokia suma numatyta Kultūros ministerijos parengtame trijų šalių ministerijų susitarimo projekte.

Pagal jį, Lietuva mokėtų didžiausią metinį dalyvavimo mokestį orkestro veiklai, skleidžiant trijų Baltijos valstybių kultūrą.

Estija įsipareigotų remti „Kremerata Baltica“ dvigubai mažesne suma - 25 tūkst. eurų arba 86 tūkst. litų, o Latvija - pagal patvirtintą orkestro metinį biudžetą.

Anot dokumento rengėjų, Lietuvos ir Estijos įnašai „Kremerata Baltica“ veiklai remti apskaičiuoti remiantis proporciniu abiejų šalių muzikantų atstovavimu ir yra skirti jų atlikėjų baziniams atlyginimams be mokesčių.

Tuo metu Latvijos įnašo suma nenurodoma, nes, anot ministerijos, ši šalis užtikrina orkestro biuro Rygoje išlaikymą ir visų atlikėjų - lietuvių, estų ir latvių - socialines garantijas pagal Latvijos įstatymus ir teisės aktus bei moka orkestro meno vadovo, Latvijos atlikėjų, biuro administracijos atlyginimus ir autorinių bei gretutinių teisių mokesčius.

„Kiekvienais metais Latvijos įnašo suma svyruoja priklausomai nuo orkestro finansinės padėties, konkretaus dydžio Latvijos įnašo apibrėžimas panaikintų Latvijos kultūros ministerijos galimybes, esant būtinybei, mokėti didesnį įnašą, nei numatyta susitarime. Latvijos finansinis indėlis į orkestro veiklą atsiskleidžia metinėje orkestro finansinės veiklos ataskaitoje“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Lietuvos kultūros ministerijos teigimu, orkestro veikla nuo 1998-ųjų remiama iš jai atitinkamų metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus 2010-uosius „krizės metus“.

Pagal siūlomą Baltijos šalių susitarimą, „Kremerata Baltica“ į savo repertuarą įtrauktų ir kasmet viešai atliktų kiekvienos šalies nacionalinius klasikų ar šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, bent kartą per metus pilna sudėtimi koncertuotų kiekvienoje iš trijų valstybių.

Susitarimas būtų pasirašomas trejiems metams. Po to jo galiojimas būtų pratęsiamas dar trejiems metams, jeigu nė viena šalis nepareikštų noro jo nutraukti.

Baltijos šalių jaunimo orkestras „Kremerata Baltica“, suburtas garsaus iš Latvijos kilusio smuikininko Gidono Kremerio, koncertuoja nuo 1997 metų.

Orkestras rengia pasirodymus visame pasaulyje, koncertuoja žymiausiose pasaulio salėse. Už vieną iš savo kompaktinių plokštelių - „After Mozart“ - kolektyvo muzikantai 2002-aisiais pelnė „Grammy“ apdovanojimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
    Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“

    Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...

  • Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai
    Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai

    Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...

    3
  • Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai
    Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai

    Trečiadienį vykusiame kasmetiniame renginyje išdalinti „Atliekų kultūros“ apdovanojimai. Devyniems tvarumo puoselėtojams buvo įteiktos statulėlės. ...

  • Maldos namus pavertė kūrybos oaze
    Maldos namus pavertė kūrybos oaze

    Evangelikų liuteronų maldos namuose architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto suderino praeitį su dabartimi, pagarbą tradicijoms su savo amato meistryste ir modernumu. ...

    6
  • Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?
    Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?

    Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...

    6
  • Skrydis į vaizduotės planetą
    Skrydis į vaizduotės planetą

    Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera „Kas čia?“ (koprodukcija su „Laibaiteatru“), kurią režisavo Agnė Sunklodaitė. Režisierė lėlių teatre jau save išbandžiusi – s...

  • Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu
    Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu

    Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...

    4
  • Receptai tapybos bienalei
    Receptai tapybos bienalei

    Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...

    2
  • „Egomašina“ ir jos užtamsinti langai
    „Egomašina“ ir jos užtamsinti langai

    Alternatyviojo roko grupė EGOMAŠINA gegužę išleido savo naują albumą „Nejuokinga“. Visada pozityvumu, ironija, humoru ir energija trykštanti grupė, o staiga jiems nejuokinga. Kodėl? Tai aiškinomės su grupės nari...

  • Benediktinių bažnyčios vertybės
    Benediktinių bažnyčios vertybės

    Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta paroda „Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios palikimas“, kurioje galima išvysti XVII–XX a. bažnyčios interjero meno vertybių. ...

Daugiau straipsnių