Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta Dzūkijos regiono prijuosčių paroda. Taip pat pristatytas katalogas „Raštai margi, prijuostėn sudėti“. Jame – informacija apie muziejaus etnografijos rinkinyje saugomas prijuostes.
Seniausia prijuostė išausta prieš beveik 130 metų. Dzūkijoje moterys prijuostes dėvėjo ilgiau nei kituose regionuose, net iki Antrojo pasaulinio karo.
Dzūkijos regiono prijuostės skyrėsi nuo žemaičių ar aukštaičių prijuosčių: jos iš juodo, balto arba margo audinio, plačios ir dažniausiai siuvinėtos. Prijuostės – iš vilnos, lino ar šilko.
„Prijuostė – moters aprangos elementas, liudijantis apie moters socialinį statusą, padorumą, tvarkingumą. Kitaip tariant, „kokia gaspadinė, toks ir žiurstas“. Nešiojamos kasdienai ir išeigai buvo labai skirtingos – kasdieniškesnės buvo iš paprastesnio audinio, jų spalva būdavo labiau vientisa, paprastesnė. Išeiginės prijuostės buvo lengvesnės, gausiau išpuoštos raštu“, – pasakojo muziejininkė Rasa Stanevičiūtė.
Pasak muziejininkų, augaliniai siuvinėjimo raštai ir motyvai liaudies tekstilę greičiausia pasiekė per vakarietiškus dirbinius, dvarų ir bažnyčių inventorių, o XIX a. pabaigoje – per rankdarbių knygas, kurios Lietuvą pasiekdavo iš Vokietijos ar Lenkijos.
Amžių sandūroje dzūkiškų prijuosčių raštams ir spalvoms poveikį turėjo lenkų ir baltarusių kaimynystė, tautinių bendruomenių, pavyzdžiui, žydų tekstilės puošybos elementai. Seniausia muziejuje saugoma kaišytinė prijuostė, išausta dar 1885-aisiais metais.
„Turime tikrai puikią kolekciją, pakankamai skaitlingą ir pakankamai įvairią. Nuo paprastesnių prijuostėlių iki tautinio kostiumo sudedamųjų dalių. Siuvinėtos prijuostės yra nepaprastai gražios ir technikos prasme. Joms niekuo nenusileidžia ir austinės prijuostės. Beje, tik Dzūkijoje moterys ausdavo mažas prijuostėles, susijusias su gyvybingumu ir vaisingumu, tikėjimu. Jų ir dabar dar galima rasti etnografiniuose Dzūkijos kaimuse“, – prijuosčių įvairove, grožiu ir originalumu džiaugėsi menotyrininkė dr. Margarita Janušonienė.
„Prijuostėlės, rištos ant kryžių, daugiausiai vestuvių papročiu. Jaunamartė prijuostėlę ant kryžių rišdavo atitekėdama, vėliau – norėdama susilaukti vaikų. Taip pat prijuostę rišdavo ir tikintis įvairių malonių, prašant sveikatos, laimės. Tradiciškai prijuostė buvo rišama iki saulei patekant“, – prijuosčių rišimo ant kryžiaus ritualus aiškino ritualus katalogo sudarytoja Miglė Lebednykaitė.
Informacija apie Alytaus kraštotyros muziejuje saugomą 41 prijuostę sudėta į katalogą „Raštai margi, prijuostėn sudėti“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rotušėje vyks Meno kūrėjų apdovanojimai
Vilniaus rotušėje pirmadienį vyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. ...
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet1
Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...