- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujai išleistoje fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knygoje „Antalis Rohrbachas 1861 m. fotografijos“ pirmą kartą publikuojamos unikalios daugiau kaip prieš 150 metų darytos vengrų fotografo A. Rohrbacho nuotraukos.
Knygoje – seniausios Kauno nuotraukos, anksčiau niekur nematyti Vilniaus, Daugpilio, Gardino ir kitų vietovių, jau išnykusių geležinkelio tiltų vaizdai.
„A. Rohrbachas buvo vienas pirmųjų Kaune pasirodžiusių fotografų. Žinoma, prieš jį per Kauną buvo pravažiavę, o gal ir trumpai apsistoję keliaujantieji fotografai. [...] Pažiūrėkime, ką Kaune vertu savo objektyvo laikė Antalis Rohrbachas. Jo nuotraukų aplanke yra trys tiesiogiai su geležinkelio tiesimu nesusijusios nuotraukos. Įspūdingiausia Kauno nuotrauka padaryta nuo kairiojo Nemuno kranto šlaito Linksmadvaryje. Apgalvotai pasirinkęs tokį fotografavimo tašką – iš viršaus, tarsi iš paukščio skrydžio, fotografas aprėpė didelę Kauno dalį.
Šioje puikiai sukomponuotoje nuotraukoje matome centrinę Kauno dalį, žavingą upės gyvenimo vaizdą ir tolumoje besidriekiančias apylinkes. Galime įžiūrėti ne tik miesto namus ir pavienes užmiesčio sodybas, bet ir žmonių figūras, pravirus langus, vandenyje besisupančius laivus. Ši A. Rohrbacho nuotrauka yra vienas iš vertingiausių ankstyvųjų Kauno miestovaizdžio dokumentų“, – knygoje „Antalis Rohrbachas 1861 m. fotografijos“ rašo D. Junevičius aptardamas vengrų fotografo nuotrauką, kuri puošia knygos viršelį.
Fotografijos istorikas D. Junevičius Lietuvos ir užsienio spaudoje yra paskelbęs keliasdešimt straipsnių apie XIX a. Lietuvos fotografiją. Jo dėka užsienio saugyklose atrasta nemažai ankstyvųjų Lietuvos nuotraukų, o Lietuvos fotografijos istorija pasipildė naujomis fotografų pavardėmis.
Nuotraukose – Kauno miesto vaizdas nuo Linksmadvario. 1861 m. spalis; Kauno vaizdas žiūrint nuo Karmelitų priemiesčio; Geležinkelio statytojų valdybos Kaune pastatas su Karmelitų bažnyčia ir geležinkelio tiltu tolumoje. 1861 m. rugpjūtis(?).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti7
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...