- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus kelionę per Lietuvos kino sales pradėsiančios „Vokiško kino dienos“ nė negalėtų būti šitaip vadinamos be šio regiono kinematografininkus garsinančio dokumentinio kino programos. Berlyno architektūros bumo analizė, genialaus menininko portretas, vokiečių ekstremalų pramogos, kosmpolitiška kavinė ir laisvalaikio industrijos spaudimą atlaikanti mažytė kalnų stotis Šveicarijoje: kino kūrėjų siūloma panorama aprėpia daugiau nei turistams skirti lankstinukai.
Vokiškai kalbančiose šalyse solidžias tradicijas turintis dokumentinio kino žanras šiandien drąsiai griebiasi pažangiausių technologijų ir aktualių temų, o kūrėjų darbo rezultatai sulaukia didelio publikos susidomėjimo.
„Šiųmetėje „Vokiško kino dienų“ dokumentikos programoje gausu filmų, atskleidžiančių šio žanro išskirtinumą ir jo atveriamas kūrybines galimybes. Pasižiūrėjus matyti, kad pastarosios – neribotos, o gyvenimo siūlomi siužetai originalumu dažnai pranoksta fikciją“, – teigė Goethe‘s instituto programų koordinatorė Inga Nostytė.
Menas gyventi, menas kurti
Muzikalus, chuliganiškas ir paliečiantis daug gyvenimo plotmių – režisieriaus Marteno Persielo filmas „This ain‘t California“, tapęs praėjusių metų Berlyno kino festivalio ir Tarptautinio Miuncheno dokumentinių filmų festivalio intriga.
Filmo veiksmas išties vyksta ne Kalifornijoje, o XX a. 9-ojo dešimtmečio Rytų Berlyne, viešpataujant socializmui ir racionaliam dienos bei gyvenimo planavimui. Šiame sustyguotame miestovaizdyje dygsta šis tas neįprasta – Aleksandro aikštėje vaikėzai važinėja riedlentėmis, trikdydami rimtį ir judindami vis labiau klibančius ideologinės valstybės pagrindus. Filmas, kuriame galybę unikalios medžiagos iš privačių archyvų tarsi kaleidoskope papildo vaidybiniai epizodai, intarpai iš įvairių laidų ir pokalbių, sukėlė ne vieną diskusiją dėl kai kurių personažų autentiškumo. Kūrėjai atsitvėrė tylos siena.
Tylą mieliau už komenarus renkasi ir filmo „Gerhardas Richteris tapo“ („Gerhard Richter Painting“, 2011) pagrindinis veikėjas. 81 metų dailininko, kurio darbai meno rinkoje kainuoja brangiausiai iš visų gyvenančių amžininkų, kūrybinio proceso nėra tekę stebėti nei meno istorikams, nei artimiausiems draugams, nekalbant jau apie G. Richterio vengiamą žiniasklaidą.
Tačiau 2009-aisiais kurdamas didelių abstrakcijų ciklą menininkas įsileido į savo dirbtuves kinematografininkę Corinną Belz, kuri dviem metais anksčiau buvo užfiksavusi jį kuriant Kelno katedros vitražus. Įtaigus dailininko portretas, „nutapytas“ jautriai, atidžiai ir kantriai, pelnė Vokietijos kino premiją kaip geriausias praėjusių metų dokumentinis filmas.
Miestai ir žmonės
Dokumentinis kinas – puiki kalba, kai nori visiems papasakoti tau puikiai žinomą tikrą istoriją. Šiemetinėje „Vokiško kino dienų“ programoje nestinga tai įrodančių pavyzdžių.
Permainų įžiebtam įkvėpimui dedikuota kino prodiuserio ir režisieriaus Hubertuso Siegerto dokumentinė juosta „Berlynas Babilonas“ („Berlin Babylon“), dėmesingai nagrinėjanti po Berlyno sienos griūties prasidėjusį miesto augimą, savo įkarščiu autoriaus prilyginamą Babilono bokšto statyboms. H. Siegerto darbas, kurtas tarp 1996-ųjų ir 2001-ųjų, o keliose vietose aprėpiantis ir senesnę archyvinę medžiagą, priklauso ilgalaikių stebėjimų kategorijai. Tačiau šiandien, po dešimties metų, jis jau yra virtęs akimirkos fiksacija – Berlynas pasikeitė labai greitai. Filmo garso takelį sukūrė industrial grupė iš Berlyno „Einstürzende Neubauten“.
2011 metų juostoje „Pas italą“ („Der Italiener“) Ciuriche gyvenantis režisierius Paolas Polonis kuria vieno iš šiame mieste veikiančių italų restoranų darbuotojų grupinį portretą. Italų? Anaiptol: kavinėje pluša tamilai, afganai, bosniai, pakistaniečiai bei filipiniečiai. Tai nei Šveicarija, nei Italija, bet čia jaučiamas pasaulio istorijos prieitas susitarimas. Šią juostą visur tenka rodyti su titrais: filme kalbama Šveicarijos ir Vokietijos vokiečių, arabų, serbų, kroatų bei italų kalbomis.
Sniego ir aktyvaus poilsio imperijomis virtusių slidinėjimo kurortų laikais mažosios jų versijos yra nebepelningos. Tačiau Šveicarijos Nidvaldeno kantone, ties Haldigrato viršukalne, veikia vos vienas vienintelis keltuvas ir kalnų restoranas, pamėgtas laisvojo stiliaus slidinėjimo propaguotojų. Kurtas Mathisas čia dirba kartu su savo žmona. Įsigijęs ilgąlaik neveikusį keltuvą, idealistas išgelbėjo jį nuo demontavimo ir pradėjo savo verslą. Trumpametražį dokumentinį filmą „Kurtas ir keltuvas“ („Kurt und der Sessellift“) sukūrusi šveicarė režisierė Thaïs Odermatt keltuvo istoriją žinojo nuo vaikystės – kadaise su tėvais pati čia atvažiuodavo poilsiauti.
„Vokiško kino dienas“ rengia Goethe’s institutas, Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Tradicinėje kino programoje kasmet pristatomi aktualūs filmai iš vokiškai kalbančių šalių.
Š. m. vasario 26 d. Vilniuje startuosiančios „Vokiško kino dienos“ taip pat aplankys Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Neringą ir Marijampolę. Daugiau informacijos apie filmus bei jų rodymo vietas – www.goethe.de/lietuva/vkd.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...
-
Europą sužavėję „El Conde de Torrefiel“ atvyksta į Lietuvą: pristatys spektaklį gamtoje2
Jau netrukus Lietuvos publika galės susipažinti su žiūrovus visoje Europoje sužavėjusia Ispanijos šokio ir teatro trupe „El Conde de Torrefiel“. Spalį kūrėjai pasirodys „Sirenų“ festivalyje Vilniuje, o jau visai n...
-
Festivalio „ConTempo“ programoje – eksperimentuojanti ir atvira Lietuvos scena
Eksperimentinė, kūrybinga ir drąsiai tyrinėjanti naujas teritorijas – tokia yra artėjančio scenos menų festivalio „ConTempo“ lietuvių kūrėjų programos dalis. Repertuare – pripažinti, nacionaliniais apdovanojimais įver...
-
Indų kultūra – per pažintį su joga
Klaipėdos Tautinių kultūrų centro kiemelyje vyko jogos užsiėmimai su jau septynerius metus Lietuvoje gyvenančiu jogu iš Indijos Vinney Dubey. Čia susirinkę klaipėdiečiai mokėsi ne tik įvairių pratimų, bet ir gerino emocinę bei psichologi...
-
Į Lietuvą atvyksta žinoma akrobatų trupė: pasirodymą surengs šešių metrų aukštyje
Trečią kartą į tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“ atvykstanti ištvermės akrobatų trupė „Rhizome“ jau spėjo sužavėti Lietuvos publiką. Jie – dideliame aukštyje ant trapecijos kybantys ir ore ...
-
Kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje konkursą laimėjo Ū. M. Tornau
Konkursą eiti Kultūros atašė pareigas Lietuvos atstovybėje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje dar vienai kadencijai laimėjo Ūla Marija Tornau. ...