„Liepsnojantis dangus“

Baltijos pajūryje susiduria keturių jaunuolių likimai. Naujausiame vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filme „Liepsnojantis dangus“ (Rotter Himmel, 2023) vėl pamatysime jo naująją mūzą Paulą Beer, vaidinančią jauną merginą Nadją, kurortiniame miestelyje pardavinėjančią ledus. Ji – visiška priešingybė vasarnamyje pasirodančiam rašytojui Leonui, kuris ne tik arogantiškas, bet ir savo pasisakymais kartais gadinantis nuotaiką lengvabūdiškai nusiteikusiai vasarojančiai kampanijai. Režisieriui nebūdingo humoro ir lengvumo persmelktas filmas nukelia į vokiškąjį Baltijos pajūrį, kuris primins mūsų paplūdimius ir vasaros vakarus.

Kadras iš filmo „Liepsnojantis dangus“. Partnerio nuotr.

Pažiūrėti galima per „ŽMONĖS Cinema“.

„Vadink mane savo vardu“

Kadras iš filmo „Vadink mane savo vardu“. Partnerio nuotr.

Italijos vasara, medžiai pasidabinę prinokusiais sultingais vaisiais, maudynės ežere, pasivažinėjimai dviračiais senos architektūros miesteliuose ir svajingas muzikos takelis – tokias atostogas Europos pietuose įsivaizduoja ne vienas. Italų režisierius Luca Guadagnino nukelia žiūrovus į 1983-iųjų vasarą Šiaurės Italijoje, kur 17-metis Elijas nerūpestingai leidžia atostogų dienas, kol į svečius neatvažiuoja jaunas akademikas Oliveris. Po šaltų pirmųjų susidūrimų tarp jų įsiplieskia aistra, virstanti gražiu vasaros romanu. Ši vasariška juosta išgarsino jaunąjį Holivudo aktorių Timothée Chalametą, dabar dažnai matomą didžiuosiuose ekranuose.

Pažiūrėti galima per „Netflix“.

„Merginos iš Rošforo“

Kadras iš filmo „Merginos iš Rošforo“. Partnerio nuotr.

Prancūzų režisierius Jacques’as Demy sukūrė ne vieną įsimintiną miuziklą, kurie įkvėpė ir Damieno Chazelle’o „Kalifornijos svajas“ (La La Land, 2016). Po didelės sėkmės sulaukusio miuziklo „Šerburo skėčiai“ Demy sukūrė filmą „Merginos iš Rošforo“ (Lesdemoiselles de Rochefort, 1967), kuriame dar jauna Catherine Deneuve kartu su seserimi Françoise Dorléac vaidina dvynes, nuo jaunystės svajojančias apie sceną. Spalvingame šokių ir dainų kupiname miuzikle pasirodo ir tuometė JAV kino žvaigždė Gene’as Kelly, geriausiai žinomas iš filmo „Dainuojantys lietuje“.

Pažiūrėti galima per MUBI.

„Saulės kultas“

Kadras iš filmo „Saulės kultas“. Ascot Elite Entertainment Group. All Rights Reserved nuotr.

Siaubo filmus galima žiūrėti ne tik tamsiausiais rudens vakarais. Amerikiečių režisierius Ari Asteris, kino pasaulyje jau įsitvirtinęs kaip išskirtinių siaubo žanro filmų kūrėjas, 2019 m. pristatė vasarišką, bet kaustančią siaubo juostą „Saulės kultas“ (Midsommar, 2019), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko tuo metu kylanti žvaigždė Florence Pugh. Siaubo žanro filmams būdinga tamsa čia pakeičiama spiginančia Švedijos vidurvasario saule. Keli jaunuoliai, pakviesti draugo, atvyksta į kaimelį, kuriame kas 90 metų vyksta savaitę trunkantis festivalis. Tačiau gražūs kostiumai ir tradicijos pamažu virsta kraują stingdančia senovinių užkeikimų ir kraupių ritualų ceremonija.

Pažiūrėti galima per „ŽMONĖS Cinema“, „Go3“.

„Telma ir Luiza“

Kadras iš filmo „Telma ir Luiza“. Twentieth Century Fox Home Entertainment, Inc. All Rights Reserved nuotr.

Telmai įkyrėjo jos vyras Darylas, kuris kabinėjasi prie kiekvieno jos žodžio ir veiksmo, tad ji kartu su geriausia drauge padavėja Luiza pabėga atostogų. Tai, kas turėjo tapti ramia žvejybos kelione, virto bėgimu nuo teisėsaugos už įvykdytus nusikaltimus. Feministinė ir gero veiksmo nestokojanti Ridley Scotto juosta „Telma ir Luiza“ (Thelma & Louise, 1991) jau tapo kelio žanro klasika, o pagrindinėms aktorėms Susan Sarandon ir Geenai Davis kompaniją čia palaiko ir jaunasis Bradas Pittas, dar tik pradedantis savo kelionę kine.

Pažiūrėti galima per „Apple TV+“.

„Purvini šokiai“

Kadas iš filmo „Purvini šokiai“. Partnerio nuotr.

Vasaros filmų neįmanoma įsivaizduoti be 1987-ųjų klasikos – „Purvinų šokių“ (Dirty Dancing). Juostos šokio judesiai iki šiol cituojami kituose filmuose, o dainą „I‘ve Had the Time of My Life“ žino net ir filmo nematę žmonės. Ši daina buvo įvertinta „Oskaru“, „Auksiniu gaubliu“ ir „Grammy“ statulėlėmis. Nors aktoriai Patrickas Swayze‘as ir Jennifer Grey filmavimo metu aikštelėje nevengė barnių, į kino ekranus jie perkėlė įsimintiną jaunos merginos Baby ir šokių instruktoriaus Džonio meilės istoriją, kuri nepavaldi laikui ir tėvų nepritarimui.

Pažiūrėti galima per „Apple TV+“.

„Rojus: meilė“

Kadras iš filmo „Rojus: meilė“. Praesens Film nuotr.

Galbūt kiek netipinis vasarai Ulricho Seidlo filmas „Rojus: meilė“ (Paradies: Liebe, 2012) pasakoja apie kitokią meilę. Vasariškų meilės romanų dažnai ieškoma Pietų Europoje, Vakarų šalių vidutinio amžiaus moterys renkasi Afriką, kur jauni vyrai pardavinėja meilę, o vyresnio amžiaus damos ieško švelnių jų rankų glamonių. Ši juosta kiek pašaipiai ir nuoširdžiai žvelgia į tokius santykius, kur vieniems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o kitiems – lengvabūdiška atostogų pramoga.

Pažiūrėti galima per „MUBI“.

„Laimė“

Kadras iš filmo „Laimė“. Partnerio nuotr.

Per ilgą savo karjerą prancūzų režisierė Agnès Varda sukūrė ne vieną įsimintiną filmą, tačiau turbūt nė vienas jos darbas taip nešokiravo kritikų kaip „Laimė“ (Le Bonheur, 1965). Pasakojanti apie paprastos dviejų vaikų šeimos gyvenimą, kur graži kasdienybė ir ryški vasariška gamta, juosta paliečia gilesnes santykių problemas ir išdavystę, kuri užglaistoma gėlėmis ir spalvingais vaizdiniais. Ironiška, kad filmo pavadinimas yra „Laimė“, tačiau laimę čia patiria tik vienas iš pagrindinių juostos veikėjų.

Pažiūrėti galima per „MUBI“.

„Mano kaimynas Totoro“

Kadras iš filmo „Mano kaimynas Totoro“. Universum film nuotr.

Visos japonų animacinių filmų režisieriaus Hayao Miyazaki juostos skleidžia šilumą ir šviesą, net jei veikėjams tenka susidurti ir su sunkiais išgyvenimais. Vienas jo ankstesniųjų darbų „Mano kaimynas Totoro“ (Tonari no Totoro, 1988) pasakoja apie dvi mergaites, su tėvu vasarą apsigyvenusias Japonijos miestelyje. Kol mama gydosi ligoninėje, o tėvas dirba, mergaitės susidraugauja su magiškomis miško būtybėmis, kurios padeda joms, besiilginčioms savo sergančios motinos. Šis šiltas filmas laikomas vienu geriausių režisieriaus darbų šalia „Princesės Mononokės“ ir „Spirited Away“.

Pažiūrėti galima per „Netflix“.

„500 vasaros dienų“

Kadras iš filmo „500 vasaros dienų“. Twentieth Century Fox Film Corporation nuotr.

Ne visos meilės istorijos turi baigtis laimingai, kad ir kaip to norėtųsi. Marco Webbo „500 vasaros dienų“ (500 Days of Summer, 2009) jau spėjo tapti romantinių filmų klasika, nors ir pasakoja istoriją apie išsiskyrimą. Architektu ateityje norintis tapti Tomas įsimyli bendradarbę Vasarą dėl juos siejančios meilės „The Smiths“ grupei. Tačiau, kaip paaiškėja vėliau, santykius jie  mato visiškai skirtingai: Tomas tiki meile ir nori santykių, o Vasara nenori niekam įsipareigoti. Skambant „The Smiths“, „The Temper Trap“ ir kitų garsių atlikėjų dainoms, Tomas peržvelgs savo žlugusius santykius ir supras, kad galbūt Vasara ir nebuvo jam skirtoji.

Pažiūrėti galima per „Disney+“.