Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis "Druskomanija" šiemet turėjo prasidėti gegužės 22 d., bet pandemija ir karantinas šiuos ketinimus pakoregavo.

"Druskomaniją" nuo 1985 m. kasmet gegužę Druskininkuose organizuoja aktyvūs ir nerimastingi jaunosios kartos Lietuvos muzikos profesionalai, todėl festivalis visada buvo ir tebėra debiutuojančiųjų estafetė, kūrybos laboratorija ir vadybos mokykla. Festivalis dažnai keitė ne tik organizatorių ekipas, bet ir pavadinimus (Jaunimo muzikos dienos, "Jauna muzika" ir pan.), kol 2000-aisiais buvo pavadintas "Druskomanija".

Anot muzikologės Vitos Gruodytės, per kelerius metus įgavęs neįtikėtiną pagreitį, festivalis pernešė lietuvišką muziką iš vienos politinės sistemos į kitą ne tik kūrybiškai, bet ir emociškai.

"Šis stiprus jausminis užtaisas galbūt ir yra festivalio tvarumo paslaptis. Jo nesužlugdė nė viena krizė, net ir ekonominė 1990-ųjų blokada, Sovietų Sąjungai nustojus Lietuvai tiekti pirmines žaliavas", – sako ji.

Festivalis – tarytum metraštininkas, fiksuojantis muzikinį pasaulį, matomą išskirtinai jaunųjų kūrėjų akimis. "Keitęs savo pavadinimą lygiai taip dažnai, kaip ir organizatorių ekipas, jis neabejotinai tapo kiekvienos ateinančios muzikų kartos idėjų, eksperimentų, rūpesčių ir vilčių atspindžiu, o kartu ir visų jų, kartu paėmus, muzikine mozaika, dėliojama štai jau daugiau nei trisdešimt metų", – sako V.Gruodytė.

Prie festivalio ištakų atsidūrė tuo metu jaunieji kompozitoriai Ričardas Kabelis, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika, Rytis Mažulis, Nomeda Valančiūtė ir kiti, užgriebdami ir vyresnę trisdešimtmečių Onutės Narbutaitės, Mindaugo Urbaičio, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio kartą.

Vėliau festivalyje buvo atliekami Lino Rimšos, Ramintos Šerkšnytės, Ramūno Motiekaičio, Vytauto V.Jurgučio ir kitų autorių kūriniai, kol XXI a. pradžioje festivalyje ryškiai debiutavo dar viena – Rūtos Vitkauskaitės, Alberto Navicko, Ritos Mačiliūnaitės, Mykolo Natalevičiaus ir kt. – karta. Dabar ir pastaroji peržengusi trisdešimtmečio slenkstį ir perdavusi estafetę kitiems.

Šis nuolatinis atsinaujinimas yra labai svarbi festivalio gyvybingumo ir aktualumo priežastis, kuria vadovaujamasi iki šiol. Jis vis dar yra kiekvienos ateinančios muzikos kartos idėjų, bandymų, klaidų, kūrybinių ir vadybinių ambicijų atspindžiu. Šiemet vasaros pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose planuojama "Druskomanija" žada didelę pirmų kartų įvairovę ne tik jauniesiems muzikos profesionalams, bet ir auditorijai.

Šiuolaikinės muzikos metraštis

Prieš kelerius metus išleistas festivalio audiometraštis turėjo užfiksuoti kūrybinę trijų dešimtmečių festivalio istoriją, bet šiuos ketinimus niekais pavertė 2016 m. Kompozitorių namuose kilęs gaisras, kurio metu sudegė pagrindinė dalis antologijos tiražo. Tačiau jauna muzika visada randa būdus prasiveržti, todėl, laukiant atidėto festivalio, Lietuvos muzikos informacijos centras pristato antrą bandymą susipažinti su pirmųjų kartų retrospektyva.

Nesenstančiai kūrybai skirto festivalio grojaraštyje – apie 40 kompozitorių, kurie tuo metu ėjo pirmus žingsnius kūrybos keliu, o dabar daugelis jų yra įsitvirtinę muzikos vardai. Grojaraštis pasiekiamas internete. Didesnė dalis čia pateikiamų, festivalyje skambėjusių kūrinių įrašų buvo padaryta kitu metu ir kitose vietose, nes pačiame festivalyje daugiau įrašų pradėta daryti tik dviem pastaraisiais dešimtmečiais.

Tarp kitų būsimųjų garsiausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių kūrinių galima išgirsti V.Bartulio "Auksinių debesų lietų" (sukurta 1984 m.), O.Narbutaitės "1981-ųjų birželio muzika (5 d. – Žemė)", 1982 m. sukurtą M.Urbaičio "O koks dangus gilus" ir kt.

Prie kūrinių pavadinimų pateikiamos dvi datos: pirmoji reiškia kūrinio sukūrimo metus, antroji – kada kūrinys pirmą kartą skambėjo šiame festivalyje.