- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas – vienintelis Lietuvoje vitražo menininkas, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiomis dienomis pasirodęs jo kūrybos albumas – tai ne tik proga pasidalyti savo turtinga patirtimi, bet ir paakinti susidomėjimą šia dailės sritimi.
Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas – vienintelis Lietuvoje vitražo menininkas, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiomis dienomis pasirodęs jo kūrybos albumas – tai ne tik proga pasidalyti savo turtinga patirtimi, bet ir paakinti susidomėjimą šia dailės sritimi.
Vitražininko klausa
Menotyrininkės dr. Dalios Ramonienės parengtas albumas "Algirdas Dovydėnas. Vitražai", kuriam kūrinius albumui parinko pats jų autorius, – ilgai lauktas, ne per metus parengtas leidinys. Mat nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vitražus kuriančio dailininko darbų yra daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Be to, jo darbų turi privatūs kolekcininkai ir meno galerijos – tad reikėjo visus juos surasti, fotografuoti.
Rašydama įvadinį tekstą D.Ramonienė orientavosi ne į vitražo specialistus, bet, pavyzdžiui, į netikėtai Nidos bažnyčion ar Kryžių kalno vienuolynan užsukusius lankytojus.
Kuo ypatingi A.Dovydėno darbai? Į šį klausimą atsako pats jų autorius: "Aš savo darbuose siekiu optimalių sąsajų su architektūra. Stengiuosi, kad mano sukurti vitražai derėtų prie architektūrinės aplinkos. Man teko laimė dirbti su iškiliausiais Lietuvos architektais. Tad turėjau puikių galimybių lavinti savąją, vitražininko, klausą", – teigė A.Dovydėnas.
Tėvo ir dukros tandemas
Albumo dailininkė – A.Dovydėno dukra dizainerė Jurga, veikiausiai iš tėvo ir mamos, keramikės Noros Blaževičiūtės, paveldėjusi potraukį kūrybai. J.Dovydėnaitė neslėpė, kad labai nudžiugo, kai tėvas jai patikėjo savo kūrybos albumo dizainą.
Ir tai dėsningas A.Dovydėno sprendimas – juk būtent jis išmokė Jurgą sovietmečiu žvelgti į pasaulį menininko akimis, – fotografuoti, ryškinti nuotraukas, jas spausdinti. Išmokė tėvas Jurgą ir buriuoti, tai, anot jos, – pats geriausias jų su tėvu užsiėmimas pasaulyje. "Ir tai mudu abu žinome", – tvirtino Jurga, glausdama prie savęs tėvo darbų albumą.
Albumo pabaigoje yra kompaktiškas ir labai intensyvus turinio prasme skyrius "Priedai", kuriame pateiktos svarbiausios prof. A.Dovydėno gyvenimo ir įvykių datos, parodos, simpoziumai, konferencijos, kūrinių katalogas, svarbesnė bibliografija. Albumas gausiai iliustruotas menininko kūrinių ir asmeninio gyvenimo nuotraukomis.
Išleido pačiu laiku
A.Dovydėno jaunesni kolegos nuoširdžiai didžiuojasi pažintimi su garsiu vitražo menininku, noriai kalba apie jo kūrybą.
"Mane žavi jo vitražų spalvų ir jų ritmo jaukumas. Jie, darbai, visada turėjo europietiškų bruožų. Net ir sovietmečiu. Šis A.Dovydėno albumas pasirodė pačiu laiku, nes, reikia pripažinti, vitražo mokykla menksta", – kalbėjo žinomas vitražų kūrėjas prof. Rimas Mulevičius.
Skulptorius profesorius Jonas Venckūnas pasiteiravo A.Dovydėno, ar jam nebuvo nutikę taip, kad naujieji architektai, rekonstruodami pastatą, sunaikintų juose buvusius vitražus, prieš tai net nepasitarę su jų kūrėju.
"Deja, taip atsitiko ne kartą, – pripažino A.Dovydėnas. – Ypač man gaila, kad būtent tokio likimo sulaukė Klaipėdos "Žalioji vaistinė" ir joje buvę mano vitražai".
Palydi kaip vaikus
Kalbėdamas apie kūrybinio meistriškumo ugdymą A.Dovydėnas prisipažino, kad jo meninei brandai didžiulės įtakos turėjo nuolatinis bendravimas ne tik su architektais, bet ir su kolegomis, ypač su vitražininku Henriku Kulšiu, išsiskyrusiu iš kitų "linijine ir tonaline klausa".
Paklaustas, kurį iš savo darbų kūrėjas vertina labiausiai, jis nedvejodamas atsakė: "Neturiu tokio kūrinio. Brangiausias tas, kurį kuriu, o kai paleidžiu jį į pasaulį, užmirštu. Palydžiu jį kaip vaiką, sakydamas – ką galėjau, padariau, o dabar gyvenk be manęs." Tokiais žodžiais maestro palydi ir solidaus formato monumentalius vitražus, ir mažos apimties darbus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...