- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie ugnies žąsis, 26 tiltus, metro skersmens Vytauto Didžiojo karūną ir konkurenciją dėl žuvies Nemune sužinosite jau šį sekmadienį LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“, kurios maršruto numeris 66 – Jurbarkas.
Antano Mickaus negatyvai ir dumplinis fotoaparatas
Maršrutą laidos „Stop juosta“ komanda pradės 30 kilometrų nuo Jurbarko esančiame Veliuonos miestelyje. Visą gyvenimą dirbęs fotografu, šio amato amžininkas Kazimieras Vytautas Mickus išmoko iš savo tėvo – garsaus tarpukario fotografo Antano Mickaus. Amžininkas išsaugojo net 3 tūkst. savo tėvo stiklo negatyvų. Juose užfiksuoti Veliuonos krašto žmonės ir įvykiai – šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių sambūriai, sporto šventės ar net pirmasis Veliuonoje nusileidęs lėktuvas. Tarpukariniu dumpliniu fotoaparatu bandys nusifotografuoti ir laidos „Stop juosta“ kūrybinė komanda.
Miestas, primenantis Kauną
Iš to meto spaudos: „Jurbarkas – kokioje puikioje vietoje jis pastatytas. Trijų upių santakoje: Nemuno su Mituva ir Mituvos su Imsre. Iš šiaurės ir rytų – aukštumos; vakaruose – miškas, o pietuose – Nemunas, už kurio gražus Kidulių dvaro parkas. Pats miestelis – slėnyje. Ir labai primena Kauną“. (Lietuva, 1924-ieji). VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis pasakoja, kad Jurbarkas susiformavo tuomet, kai vyko karai su kryžiuočiais. „Jurbarkas neturi ryškaus etnografinio vieneto, nes miestiečiai nebuvo nei žemaičiai, nei Suvalkijos gyventojai. Kaip spėja istorikai, Jurbarkas susiformavo nesibaigiančių karų su kryžiuočiais laikotarpiu“, – teigia istorikas.
Prasivardžiavimas ir konkurencija su kita kranto puse
Įdomiausi jurbarkiečių santykiai buvo su žmonėmis, gyvenusiais kitoje Nemuno pusėje. Nuolatinė konkurencija dėl žvejybos plotų Nemune peraugo į savotišką prasivardžiavimą. Jurbarkas kitą krantą vadino liociais, o liociai Jurbarką – karnavyžiais. „Yra manoma, kad šis prasivardžiavimas atsirado tuomet, kai buvo padalinta Abiejų Tautų Respublika ir viena pusė atiteko carinei Rusijai, o kita Prūsijai. Tada buvo mada nešioti kepuraites su snapu. Nuo to snapo ir atsirado liocė. Taip pat yra dar vienas aiškinimas – kita kranto pusė anksčiau tapo laisvi nuo baudžiavos. Jie tapo liuosi – laisvi“, – apie konkurenciją ir prasivardžiavimų kilmę pasakoja Jurbarko istorijos tyrinėtojas ir gidas Ričardas Vainikonis.
VDU istorikas doc. dr. K. Antanaitis taip pat tikina, kad prasivardžiavimas buvo rimtas reikalas to meto Jurbarke ir anapus kranto. „Buvo šaunumo reikalas nuvažiuoti už Nemuno ir nueiti į peštynes su kitame krante gyvenusiais žmonėmis. Tingėję važiuoti žmonės ir vaikai mėgdavo akmenimis per Nemuną svaidytis“, – tikina istorikas.
Jurbarkiečių žuvis sužavėjusi Antaną Smetoną
Žvejyba buvo vienas pagrindinių jurbarkiečių verslų. Tarpukariu Jurbarko upėse pagautų ir tradiciniu būdu keptų žuvų paragauti buvo atvykęs ir tuometinis prezidentas Antanas Smetona. O geriausią kepėją iš Jurbarko jis net išsivežė į sostinę. „Mes žiobrį kepame ant karklo iešmo ant žarijų. Toks kepimo būdas vykdomas daugiau nei šimtą metų. Taip žuvis kepama nuo Seredžiaus iki Jurbarko abiejuose upės pusėse. Tarpukariu Žiobrinių metu buvo atvykęs tuometis prezidentas A. Smetona, kuriam taip paruošta žuvis labai patiko. Žiobrinių metu skaniausių žiobrių kepėjai buvo apdovanojami karalienės arba karaliaus titulu, kuris buvo atiduotas Onutei Mikutaitytei. A. Smetona pakvietė ją į Kauną, kuriame ji esant progoms kepė žiobrius“, – pasakoja R. Vainikonis.
Tiltų sostinė
Jurbarkas turi net šešis tiltus. Tarpukario Lietuvoje iš viso nutiesta apie 20 km tiltų, o Jurbarke buvo pastatyti du nauji – per Mituvą ir Imsrę. Vienas ryškiausių tarpukario objektų Jurbarke 1934ųjų - tiltas per Mituvą. „Mes galime girtis, kad esame tiltų sostinė. Jeigu suskaičiuotume kiek mes turime tiltų, jungiančių du krantus, jų būtų net 26“, – tikina Jurbarko istorijos tyrinėtojas ir gidas R. Vainikonis.
Vytauto Didžiojo biustas iš jurbarkiečių veidų
Minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirimo metines, jurbarkiečiai nusprendžia sukurti parką, kurį apsodina ąžuoliukais, o iš čia kilęs monumentaliosios skulptūros kūrėjas Vincas Grybas sukuria Vytauto Didžiojo biustą. Tai vienas iš nedaugelio tokių paminklų, išlikusių iki mūsų dienų. „Jis, kaip skulptorius, įsivaizdavo maldingo stipraus žmogaus bruožus. Jų ieškodavo tarp žmonių – pas vieną rasdavo nosį, žandikaulį ir paprašydavo žmonių jam papozuoti. Nerašytas faktas yra tas, kad statula sukurta bent iš trijų jurbarkiečių veidų“, – tikina R. Vainikonis.
Vienas ryškiausių tarpukario objektų – džiova sergančių ligoninė
O vienas ryškiausių Jurbarke tarpukario objektų – Valstybinė plaučių ligų ligoninė, spaudoje vadinama „sanatorija“, o vietinių – „džiovininkų ligonine“. Dviejų aukštų rūmus 1931 metais suprojektavo neseniai į Kauną iš Latvijos persikėlęs gyventi architektas Karolis Reisonas. „Ligoninė kūrėsi visiškai plyname lauke – aplinkui čia buvo smėlynai. Kada buvo pastatytas pirmas pastatas, buvo pradėtos sodinti pušys. Buvo giriamasi, kad ligoninėje įrengta ventiliacijos sistema buvo ypatingai gera. Žiemą čia galėjo gydytis apie šimtas ligonių. O vasaros metu – dar daugiau, nes buvo įrengta keletas namelių, kur šiltais sezonais ligoniai galėdavo būti“, – pasakoja jurbarkietis kraštotyrininkas.
Vėliava, pranešanti apie gaisrininkų mokymus
Kitas ne mažiau įspūdingas tarpukarinio Jurbarko objektas – 1925 metais pastatyta ir iki šių dienų beveik nepakitusi gaisrinė – tik garažų vartai tarpukariu buvo mažesni, nes ugniagesiai į gaisrus važiuodavo arkliais. Vykstame į gatvę, kuri taip ir vadinasi – ugniagesių. „Kai buvo pastatytas šis pastatas prie Jurbarko elektrinės buvo įrengtas varpas, kuriuo buvo skelbiamas pavojaus signalas gaisro ar stichinių nelaimių atveju. Aktyviai veikiančių ugniagesių buvo net 56. Būdavo iškeliama vėliava, o tai reiškė, kad gaisrininkai turėjo susirinkti į mokymus“, – tikina R. Vainikonis.
1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Jurbarke buvo beveik 4 su puse tūkst. gyventojų. Tačiau miestas taip ir nebeišaugo: nebuvo pastatyta nei gimnazija, nei šaulių namai, nei didesnė ligoninė. Nepaisant to, ypatinga Jurbarko krašto žuvis, tiltų gausa ir tarpukario modernizmo statiniai iki šiol traukia ne tik jurbarkiečius, bet ir miesto svečius.
Laida „Stop juosta“ – jau šį sekmadienį, gruodžio 2d. 13 val. per LRT Plius kanalą.
Visas šio maršruto naujienas galite sekti „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ paskyrose bei laidos „Youtube“ kanale.
Visi laidų įrašai talpinami LRT mediatekoje.
Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...
-
Išskirtinių šokių mokytoja save atrado Mažeikiuose: čia paprastesni žmonės
Atrodo, visi keliai veda į Mažeikių muziejų. Taip juokauja laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius. Miesto muziejuje jis susipažino su Vytautu ir Raimonda Ramanauskais, kuriems Mažeikiai ne vien meilės, bet ir kultūros miest...
-
Emociniai kraštovaizdžiai: dailininkės Lauros Aitmanės paveikslų analizė
Nors žmogui svarbi estetinė patirtis, kurią dažnai suteikia gamta, tačiau neretai į ją (gamtos pagrindu iškylančią estetinę patirtį) atkreipiame dėmesį tik tada, kai mums grožį aktualizuoja meno kūriniai. Tad kartais per meno kūrinį pa...
-
Teismas: skundas dėl sprendimo Vilniuje pašalinti Nėries paminklą atmestas nepagrįstai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo Vilniuje pašalinti Salom...