- Marija Gabrienė, LTV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Neringą atvykusius poilsiautojus nuo šiol pasitiks ant Parnidžio kopos atstatytas Saulės laikrodis, praneša LTV naujienų tarnyba.
Sutvarkytą saulės laikrodžio ciferblato aikštelę papuošė keturios klaipėdiečio Klaudijaus Pūdimo skulptūros, kurios simbolizuoja saulėgrįžą ir lygiadienius. Prieš 11 metų uragano nuversta stela atstatyta pernai. Po dešimtmetį trukusių ginčų gyventojai pareiškė nuomonę, kad uragano nuniokotas laikrodis turi būti atstatytas.
„Tiek laukta, 1982 m. pradėjau, čia ne 30 metų, čia ne šimtmetis, o visa epocha. Praėjusiam tūkstantmetį pradėjom, o baigėm šiemet“, – sakė Saulės laikrodžio autorius Ričardas Krištopavičius.
„Nu didelis džiaugsmas ir malonumas ir viskas kas tik geriausia, todėl, kad Nida po mūsų kojom ir šitas laikrodis lyg paminklas jai, ar ne? Antrai užpustytai Nidai“, – aiškino viena Nidos gyventoja.
Pasak architekto, laikrodis rodo patį tiksliausią laiką. Kiekvienas ciferblate esantis laiptelis žymi valandą,kurią rodo krentantis šešėlis.
Šis Saulės laikrodis rodo šios vietos, būtent Nidos laiką.Tai yra, jeigu šešėlis krenta ant 12 valandos, tai reiškia, kad dabar Nidoje yra 12 valandų. Tačiau nenustebkite, jūsų laikrodis rodys tuo metu 13 val. 40 min. Tai yra, rodys Lietuvos valstybinį laiką.
„Yra laiko juostos, tai čia vaikas mokykloj žino. Kaip galima nežinot, kad per visą žemę yra laiko juostos“, – šypsojosi poilsiautojas iš Kauno.
Laikrodžio atstatymas kainavo apie 300 tūkst. litų. Trečdalį lėšų skyrė Neringos savivaldybė, kitą dalį – privatus asmuo.
„Čia tikrai išskirtinis bus traukos objektas, dar padidino Parnidžio kopos lankytojų skaičių, kur žmogus tikrai galės pasižiūrėjęs į tas runas, į tuos ženklus, pajaust tą laiko tėkmę“, – pažymėjo Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Kaip naudotis laikrodžiu, lankytojai sužinos iš planuojamo įrengti specialaus stendo, o ateityje žadama, kad Saulės laikrodį papildys ir Mėnulio laikrodis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...