Direktyvos skatina eikvoti mažiau energijos ir tausoti gamtą, tačiau ekonomiški buities prietaisai reikalauja didesnių pradinių investicijų. Ekonomiškiausiųjų žmonės neįperka.

Pageidavo pigesnių etikečių

ES šalių senbuvių gyventojai jau septyniolika metų daugiausiai elektros energijos sunaudojančius buities prietaisus galėjo rinktis atsižvelgdami į jų ekonomiškumą. Masyvios standartinės etiketės, į kurias žvilgtelėjęs gali sužinoti, kiek atsieis buitinio prietaiso naudojimas, nuo 2004 m. sausio 1 d. tapo privalomos ir Lietuvoje.

Buitinių prietaisų energijos sunaudojimo ženklinimo sistema nuo A iki G, parodanti elektrinių prietaisų energijos efektyvumo klasę, mūsų šalyje ne išsyk buvo stropiai vykdoma.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Vytautas Jakevičius prisimena prekybininkų teisinimąsi, kad naujosios nustatyto dizaino etiketės brangiai kainuoja. Jie bandė išsiderėti, kad būtų leista ant buitinės technikos kabinti nespalvotas etiketes. Tačiau nespalvotomis etiketėmis leista žymėti tik buitines elektros lemputes. Ant kitų elektrinių prietaisų greta parduotuvės etiketės pateikiama ir energijos etiketė – ją galima atpažinti pagal spalvotų rodyklių gamą nuo žalios (ekonomiškiausios) iki raudonos (neekonomiškiausios).

Du pliusai – retenybė

Energijos taupymo srityje bene sparčiausiai vystosi šaldytuvų technologijos. Kadaise buvusi aukščiausia A klasė nusirito į trečią vietą, nes atsirado šaldytuvai, žymimi A+ ir A++ ženklais. Dviejų pliusų kol kas neturi nei skalbyklės, nei elektrinės viryklės, nei kita buitinė technika.

Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimo ir informacijos centro vadovo Romualdo Škėmos duomenimis, lyginant su A klase, A+ sunaudoja 25 proc. mažiau, A++ – 50 proc. mažiau elektros energijos. Tačiau kuo daugiau pliusų prie raidės A, tuo gaminys brangesnis.

Lietuvos prekybos centre vyrauja A ir A+ klasės šaldytuvai, užsilikęs vienas kitas su B raide, o gaminių su ženklu A++ rasime ne kiekvienoje parduotuvėje.

Šiuo metu du pliusus galima pamatyti ant išskirtinio dizaino spalvingo šaldytuvo, tačiau jo kaina bemaž dvigubai didesnė nei standartinio balto A+ klasės jo pirmtako. Apskaičiuoti, kada atsipirks A++ klasės šaldytuvas, kol kas neįmanoma, nes prekyboje nėra analogiško žemesnės klasės prietaiso.

Palyginti žemesniąsias klases paprasčiau. Tai padės įvertinti toje pačioje etiketėje rašomas vidutinis per metus suvartojamos energijos kiekis.

Prekybos centre pavyko rasti du to paties gamintojo vienodo dizaino ir matmenų šaldytuvus. Pirmasis – 273 l bendros talpos A klasės šaldytuvas per metus sueikvoja 346 kWh elektros energijos, jo kaina – beveik 1700 litų. Antrasis – 81 l bendros talpos A+ klasės šaldytuvas per metus sunaudoja 274 kWh energijos, šio gaminio kaina – apie 2000 litų.

Papildomai investavus 300 litų, per metus sutaupoma 72 kWh elektros energijos. Apskaičiavus pagal dabartinį tarifą (37 centai už kWh), tai sudaro apie 27 litus. Taigi brangiau sumokėti 300 litų atsipirks per 11 metų.

Tai tik vienas konkrečių pavyzdžių. Šaldytuvų gamintojai ir pardavėjai tikina, kad A+ klasės gaminiai atsiperka per kelerius metus. Be to, skirtingų klasių šaldytuvai skiriasi ne vien energijos sunaudojimo rodikliais.

Ženklins ir televizorius

Etiketės, nurodančios energinį efektyvumą, kol kas privalomos ne visai buitinei technikai. Antai sužinoti, kuris televizorius naudoja daugiausiai elektros energijos, galima tik nustvėrus parduotuvės konsultantą. Šis pažiūri kitapus televizoriaus ir pasako, koks šio įrenginio galingumas.

Tik paskelbus, kad ES ketina uždrausti energijos sueikvojimo parametrų neatitinkančius plazminius televizorius, daugelis išgirdo, kad jie suryja kur kas daugiau elektros nei žiūrovų išbrokuotieji senieji puslaidininkių televizoriai. Skystųjų kristalų televizoriai taupesni už plazminius, tačiau senukai vis tiek patys ekonomiškiausi. Energinio naudingumo skalėje jie būtų žymimi A raide, bet prekyboje jų beveik neliko.

Televizorių gamintojai neriasi iš kailio ieškodami, kaip patenkinti siekiančiųjų taupyti poreikius. Rinkoje pasirodė tiek plazminių, tiek skystųjų kristalų televizorių su energijos taupymo režimu. Jie gali rodyti tamsiau, bet taupiau.

Parduotuvėje pasiteiravus, ar yra energiją taupančių plazminių televizorių, konsultantas didelės taupymo reikšmės neįžvelgė. "Žiūrintieji plazminius televizorius per metus moka 50–60 litų daugiau nei turintieji skystųjų kristalų televizorius", – aiškino jis.

Plazminio maždaug 110 cm įstrižainės televizoriaus galingumas – 240 W. Taigi, kai jis įjungtas, elektros skaitiklis sukasi taip pat, kaip ir šviečiant keturioms 60 W elektros lemputėms.

Televizorių energinio naudingumo vingrybes ateityje vartotojai galės studijuoti lengviau, nes šiai prekių grupei taip pat ketinama užkrauti privalomą žymėjimą, kuris parodys, kurie gaminiai daugiau, kurie mažiau padeda sutaupyti.

"Plazminių televizorių vaizdo kokybė daug geresnė nei likusiųjų. Pats turiu įsigijęs plazminį 130 cm įstrižainės televizorių, žinau, kad jis naudoja maždaug dvigubai daugiau elektros energijos nei skystųjų kristalų televizoriai", – pripažino energetikas R.Škėma.

Pasak jo, visa buitinė technika vystosi mažindama energijos sąnaudas, o televizorių srityje – atvirkštinis procesas. Televizoriai, turintys galimybę veikti ekonominiu režimu, mokslininko nuomone, ne išeitis, nes tokiu būdu viso labo mažinama jų raiška.

"Tai tas pats, kas į sriubą įpilti papildomai vandens, kad būtų daugiau sriubos", – palygino pašnekovas.

Siekiantieji taupyti kiekvieną centą neturėtų palikti buities prietaisų dirbti budėjimo režimu. Juos reikėtų išjungti, kad nedegtų lemputė prie jungiklio. Tačiau laikas, R.Škėmos nuomone, – irgi pinigai. Kaskart visiškai išjungti ir įjungti televizorių, muzikos centrą ir kitą techniką – papildomas darbas.

Didesnę energijos taupymo prasmę mokslininkas įžvelgia apšvietimo ir šildymo srityse. Elektros energija tausojama siekiant mažinti klimato atšilimą, tačiau, mokslininko žiniomis, didesnę įtaką tam daro transporto išmetamosios dujos, patalpų šildymas.

Ar spės atsipirkti?

Nusprendusiesiems atnaujinti buitinę techniką R.Škėma pataria pasikliauti ne vien parduotuvės konsultantų žodžiais, bet ir patiems pastudijuoti prekės duomenis etiketėje.

Taupymo tikslais taip pat reikėtų įvertinti prekės modelį, pirkti optimalaus dydžio šaldytuvą, jei reikia, paieškoti tokio, kurio šaldiklis gali būti išjungtas.

Norintiesiems įsigyti kokybiškesnį prietaisą Ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius V.Jakevičius siūlo įvertinti, kur jis surinktas. Jei trečiosiose šalyse – jo kaina ir kokybė mažėja, nesvarbu, kad ant jo – žinomos firmos ženklas.

"Pasibaigus prietaiso garantiniam laikotarpiui ir sugedus, labai dažnai remontuoti jo nebeapsimoka – verčiau pirkti naują. Todėl jų ir prigaminta tiek daug", – pastebėjo inspektorius.

Ant etiketės dažnai nurodomas gamintojas, o kilmės šalis – nebūtinai. Tačiau pasiteiravus to parduotuvės konsultanto, jis privalo atsakyti.

Bendrovės "Snaigė" generalinis direktorius Gediminas Čeika:

Šiuo metu Baltijos šalyse ir visoje Europoje perkamiausi A+ klasės šaldytuvai. Rytų rinkoje, kur elektros energija nėra brangi, A+ klasė dar nepaklausi, jie perka A klasės gaminius.

"Snaigė" gamina A ir A+ klasės šaldytuvus vidutiniam vartotojui. Už vidutinę kainą pagaminti A++ klasės šaldytuvo kol kas neįmanoma. Kainos skirtumas tarp A ir A+ klasės šiuo metu labai nedidelis – apie šimtą litų, o A++ už A+ klasę žymiai brangesnė.

A++ klasės šaldytuvus siūlo vos keli žinomi gamintojai. Pastarieji šaldytuvai kol kas labai brangūs, Lietuvos rinkoje jų labai mažai.

2011 m. žadama uždrausti Europoje prekiauti B klasės šaldytuvais, o A++ klasė turėtų tapti populiariausia.

Prekybos tinklo "Topo centras" produktų vadybininkas Edvardas Karečka:

Žmonės atsižvelgia į gąsdinimus, kad brangs elektros energija, todėl jei už panašią kainą galima įsigyti ekonomiškesnį produktą, jį ir renkasi. Ekonomiškumas daugeliui svarbus renkantis šaldytuvą, nes tai prietaisas, veikiantis ištisus metus, todėl populiariausia A+ klasė. Skirtumas, kurį vartotojas sumoka už aukštesnės klasės šaldytuvą, atsiperka per kelerius metus. Dar ekonomiškesnė A++ klasė tik atsiranda rinkoje. Tai nauja technologija, todėl brangi ir neužkariauja parduotuvių. Ateityje ji taps prieinama daugeliui vartotojų. Didieji gamintojai deklaruoja, kad, naudojant buities įrangą, ji tarnauja ne mažiau kaip dešimt metų.

Parduotuvėse energinio efektyvumo etiketėmis turi būti paženklinti šie buitiniai elektriniai prietaisai:

šaldytuvai ir šaldikliai;

skalbimo mašinos;

skalbinių džiovintuvai;

skalbimo mašinos su džiovintuvais;

liuminescencinio apšvietimo balastiniai įtaisai;

elektros lemputės;

indaplovės;

oro kondicionieriai;

elektrinės viryklės su orkaitėmis.

Naujųjų ES šalių gyventojų namuose daugiausia elektros energijos sunaudoja:

šaldytuvai ir šaldikliai – 23 proc.;

apšvietimas – 22 proc.;

televizoriai, vaizdo grotuvai – 13 proc.;

indaplovės – 11 proc.;

skalbimo mašinos – 11 proc.