Kaip aiškino olimpinių žaidynių atstovas, dainininkai, pasirodę šiame renginyje, tapo istorinio įvykio Prancūzijai ir sporto pasauliui dalimi. Esą muzikos garsenybės žinojo, kad renginio organizatoriai padengs tik jų patirtas išlaidas, susijusias su pasirodymo scenoje išpildymu. Tai – esą yra įprasta praktika.

Liepos 26-osios vakarą, kai buvo uždegtas olimpinis deglas, C. Dion atliko Edith Piaf kūrinį „L’Hymne à l’amour“. Dainininkė nepaisė to, kad olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos muzikos direktorius patarė jai naudoti iš anksto įrašytą šio kūrinio versiją. Buvo baiminamasi, kad gyvas atlikimas bus rizikingas sustingusio žmogaus sindromu sergančios C. Dion sveikatos būklei. Gyvas atlikimas galėjo apsunkinti situaciją.

Tačiau nors Lady Gaga ir Aya Nakamura olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos pasirodymuose naudojo savo dainų įrašus, C. Dion norėjo dainuoti gyvai. „Tai buvo iššūkis jos sveikatai“, – „Montreal Gazette“ sakė renginio muzikos direktorius Victoras Le Masne'as.

Jis pridūrė, kad dainininkė slapta repetavo Eifelio bokšto apžvalgos aikštelėje maždaug tris valandas. Per pasirodymą C. Dion vilkėjo mados namų „Dior“ kurtą šviesią suknelę, puoštą kutais ir stiklo karoliukais. Jų gijos iš viso sudarė 500 metrų.

Šis pasirodymas dainininkei buvo pirmasis po ketverių metų pertraukos. Tuomet, kovo mėnesį, Naujajame Džersyje C. Dion atliko legendinį kūrinį „My heart will go on“, skambėjusį filme „Titanikas“.

O 2022 metų gruodį C. Dion savo gerbėjams pranešė, kad serga neurologine liga – sustingusio žmogaus sindromu, kuris progresuodamas pažeidžia nervų sistemą.

Apie šią klastingą ligą, pasireiškiančią nevaldomais raumenų spazmais, dainininkė pasakojo birželio pabaigoje pasirodžiusiame dokumentiniame filme „I am: Celine Dion“.

Viename interviu dainininkė neslėpė – ši liga trukdo jai dainuoti taip kaip anksčiau. Neretai aplanko jausmas lyg kažkas smaugtų. Dėl patirtų raumenų spazmų kartą jai buvo lūžę šonkauliai.