„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras. Todėl, kaip sakoma, nevarykim Dievo į medį, rezultatas yra geras. Atsispyrus nuo jo reikia eiti toliau, reikia rimtai dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture. Na, o tada prasidės tikrai naujų darbų metas“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

Antrosios kadencijos siekiantis politikas dėkojo rinkėjams, prie balsadėžių atidavusių balsą būtent jam. G. Nausėdos teigimu, taip Lietuvos piliečiai išreiškė jam palaikymą.

„Ačiū už pasitikėjimą. Jis įpareigoja mane toliau siekti gerovės valstybės tikslų ir tai darysiu visomis savo jėgomis“, – pažymėjo prezidentas.

„Šiandien galiu pasakyti tiek – Lietuva artėja šalia vakarietiškų gyvenimo standartų, tačiau socialinė atskirtis vis dar yra pernelyg didelė. Ir šioje vietoje man yra svarbus kiekvienas Lietuvos žmogus – tai aš patvirtinau savo nuolatiniais apsilankymais įvairiuose Lietuvos regionuose, nes man rūpi, kaip gyvena ir Kaišiadorių gyventojas, man rūpi, kaip gyvena žmonės Molėtuose, Krekenavoje, Kretingoje, Zarasuose, Alytuje, būtų galima ilgai vardinti“, – dėstė G. Nausėda.

Antrame ture tikisi didesnio palaikymo ir Vilniuje

Šalies vadovas G. Nausėda, paklaustas apie galimą balsų dinamiką antrajame rinkimų ture, palygino savo ir dabartinės premjerės I. Šimonytės pasirodymą prezidento rinkimuose 2019 m. ir dabar. Anot jo, šių rinkimų pirmajame ture jam pavyko akivaizdžiai išsiveržti į priekį.

„Pirmajame rinkimų ture 2019 metais mano dabartinė konkurentė surinko šiek tiek daugiau negu 31 procentą balsų, aš surinkau 31 procentą balsų. Tai šį kartą mes turime keliolikos procentinių punktų skirtumą ir vieną, ir į kitą pusę, kitaip tariant, mano atotrūkis yra dvidešimt keli procentiniai punktai“, – dėstė G. Nausėda.

Jis neslėpė tikintis, kad antrajame rinkimų sulauks didesnės paramos ir sostinėje.

Antrajame rinkimų ture aš tikrai tikiuosi, kad nemaža dalis balsų, kuriuos surinko kiti rinkimų dalyviai, atiteks man.

„Antrajame rinkimų ture aš tikrai tikiuosi, kad nemaža dalis balsų, kuriuos surinko kiti rinkimų dalyviai, atiteks man. Galbūt būtų sunkiau pretenduoti į pono Žalimo balsus. Taip kad tikiuosi, kad ir Vilniuje turėsime tą reikalingą palaikymą“, – komentavo prezidentas.

Konservatorių puolimu laiko besilaukiančios patarėjos ašaras

Dar rinkimų išvakarėse šlykščiu elgesiu vadinęs konservatorių sprendimą kreiptis į institucijas dėl jo patarėjos suteiktos paramos, G. Nausėda pabrėžia, kad šis „puolimas“ pravirkdė besilaukiančią patarėją.

„Puolimu laikau besilaukiančios moters ašaras. Nes tai, šis neteisingas užsipuolimas, žmogų sujaudino iki sielos gelmių. Ir kuomet šitie patys veikėjai išeis į televizijos arba kitokį ekraną kalbėti apie pagarbą moteriai ar moterų teises, aš jiems būtinai priminsiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda sulaukė daugiau kaip 16 tūkst. eurų aukos rinkimų kampanijai iš savo patarėjos Gerdos Gintautės, skelbė portalas delfi.lt. Pastebima, jog šiuo metu motinystės atostogose esanti G. Gintautė į dabartinio šalies vadovo rinkiminę sąskaitą sausio mėnesį pervedė 4 tūkst. eurų, kovą – 113 eurų, o gegužės pradžioje – 12 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59, 48 proc. piliečių.

Gitanas Nausėda. L. Balandžio/BNS nuotr.

G. Nausėda: referendume dėl pilietybės įdėta per mažai pastangų

Organizuojant referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įdėta per mažai pastangų aiškinant ir įtikinėjant žmones, sako prezidentas G. Nausėda.

„Deja, pastangų buvo padėta per mažai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.

Anot G. Nausėdos, vienintelis būdas padaryti persilaužimą šioje srityje – kad daugiau žmonių ateitų balsuoti užsienyje ir daugiau rinkėjų Lietuvoje balsuotų už pilietybės išsaugojimą.

Prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje didesnio balsuotojų skaičiaus rezervo, vargu, ar galima tikėtis.

„Kadangi balsavimo aktyvumas (Lietuvoje – BNS) buvo pakankamai didelis, vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šitoje srityje yra tiesiog didesnė dalis žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – sakė jis.

„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, aktyvumas referendume yra pernelyg mažas. Sakome, kad visa tai skirta jiems, jie ir yra tie žmonės, apie kuriuos kalbame, – įgiję kitų šalių pilietybes ir prarandantys Lietuvos pilietybę, bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, aktyvumas, ateinančių balsuoti žmonių skaičius, to neparodo“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Pasak G. Nausėdos, prie to, kad pilietybės referendumas neįvyko prisidėjo ir kandidatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus, pasisakęs prieš dvigubos pilietybės išplėtimą.

„Žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, kadangi ponas Vaitkus pasisakė prieš pilietybės išsaugojimą, jie, matyt, nuėjo ir į kitą referendumo balsų kartelę“, – svarstė G. Nausėda.

Jis taip pat kritikavo debatus apie pilietybę, sakydamas, kad jie buvo nuobodūs.

„Mano manymu, aktyvumo buvo per mažai, buvo įdėta pernelyg mažai pastangų. Tos diskusijos, kurios vyko televizijos ekrane ir kitose vietose, buvo tokios vangios, ganėtinai nuobodžios, neįtaigios, ir štai turime rezultatą, kuris nėra labai džiugus“, – sakė G. Nausėda.

„Šitoje vietoje dar turime gerokai apgalvoti klaidas, susijusius su referendumo organizavimu“, – tvirtino prezidentas.

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dėl dvigubo pilietybės instituto išplėtimo dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.

Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13  proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

G. Nausėda apie Šalčininkų ir Visagino palaikymą E. Vaitkui: reikia ne pykti

Šalčininkuose ir Visagine didžiąją dalį balsų prezidento rinkimuose surinkus prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, šalies vadovas G. Nausėda ragina ir kitus šalies politikus atsigręžti į šių regionų problemas.

„Buvau ir Šalčininkuose, ir Visagine. Raginčiau tai daryti ir mūsų Vyriausybės vadovus, ministrus. Tikrai turime atkreipti dėmesį į specifines šių regionų problemas (...) Todėl darkart raginčiau, kad ne tik prezidentas matytų šituos regionus, bet ir kitos valdžios institucijos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Reikia ne pykti, ne karščiuotis, o tikrai labai aiškiai suprasti, kokiomis nuotaikomis šie žmonės gyvena, nes jie yra mūsų, Lietuvos Respublikos, piliečiai, ir pasistengti spręsti tas problemas, kurios jiems kyla.

„Tikrai labai svarbu suprasti, kad Rusija nesnaudžia. (...) Tai nėra tik Lietuvos problema, tai visos Europos Sąjungos problema“, – sakė šalies vadovas.

„Reikia ne pykti, ne karščiuotis, o tikrai labai aiškiai suprasti, kokiomis nuotaikomis šie žmonės gyvena, nes jie yra mūsų, Lietuvos Respublikos, piliečiai, ir pasistengti spręsti tas problemas, kurios jiems kyla“, – kalbėjo prezidentas.

Mano, jog dėl įpareigojimo šalies vadovams keltis į Turniškes turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas

Į Seimą grįžtant klausimui dėl įpareigojimo šalies vadovams privaloma tvarka persikelti į rezidenciją Turniškėse, perrinkimo siekiantis G. Nausėda neatmeta, jog šiuo klausimu turėtų pasisakyti ir Konstitucinis Teismas (KT).

„Dėl Turniškių – aš manau, kad mes turime išspręsti klausimą dėl tokių įstatymų atitikimo Konstitucijai“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti prezidento rinkimams, žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Pažiūrėsime, pamatysime, kokia bus to projekto eiga. Klausimų yra daug“, – pridūrė jis, perklaustas, ar svarstys kreiptis į KT.

Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog Seime bręstanti įstatyminė iniciatyva tėra dar vienas jo politinių oponentų bandymas parodyti, jog prezidentas – nėra mėgstamas.

„Suprantu, kad atskiri Seimo nariai manęs gali nemėgti ir mėgina savo santykius arba požiūrį į mane perkelti į įstatymus. Na, daug minėti pavyzdžių nereikia – knygos rašomos mano garbei, komisijos kuriamos mano garbei, įstatymai kuriami mano garbei. Čia demokratinė visuomenė?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė I. Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo tris pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

G. Nausėda: nematau, kad ši Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties

Pirmąjį rinkimų turą laimėjęs prezidentas G. Nausėda kartoja, kad jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis.

„Nematau, kad ši Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Apie konkrečius ministrus kol kas nenorėčiau kalbėti. Vėlgi, ir dėl tos priežasties, kad neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Antrasis rinkimų ratas – už dviejų savaičių“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: