- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad Vyriausybės siūlomas 2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos padarinių švelninimo paketas galėtų dar labiau paskatinti infliacijos augimą. Kita vertus, ministrė pirmininkė pažymi, kad šiuo paketu tiesiogiai paveikti valstybės nereguliuojamas kainas apskritai nėra bandoma, o labiau koncentruojamasi į infliacijos padarinių švelninimą.
Tokią poziciją Ministrų Kabineto vadovė išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Lino Kukuraičio klausimo. Parlamentaras pasiteiravo, ar iš tiesų, rengiant paketą, nebuvo vertinama galima jo įtaka infliacijos rodikliams.
„Diskutuojant Socialinių reikalų ir darbo komitete labiausiai nustebimo, kad Finansų ministerija negalėjo, o paskui ir patikslino, kad vis dėlto net nedarė šio paketo įtakos infliacijai vertinimo. Klausimas, ar tikrai taip buvo? Mes kalbame apie aukštą infliaciją ir priemones, kurios yra dosnios, ir nevertiname įtakos infliacijai, ypač tame kontekste, kai ne kartą kiti, kurie teikė kažkokius siūlymus, buvo kritikuojami, kad jų siūlymai padidins infliaciją“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime teiravosi L. Kukuraitis.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad rengiant infliacijos padarinių švelninimo priemones, kurios didins gyventojų pajamas, niekas ir nesitikėjo, jog tai galėtų prislopinti kainų augimą.
„Indeksuotos pajamos niekaip negali infliacijos sumažinti. Jūs gi tą puikiai suprantate. Tai yra didesnė perkamoji galia ir didesnė paklausa. Ką tas indeksavimas sprendžia, tai sprendžia žmonių, kurių finansai jautresni maisto ir energetikos kainų didėjimui, papildomas galimybes tas sąskaitas apmokėti“, – atsakė I. Šimonytė.
Galvoti, kad tie papildomi keli šimtai milijonų eurų sumažins infliaciją, tai aš nežinau, kokioje ekonomikos paradigmoje reikia gyventi.
„Galvoti, kad tie papildomi keli šimtai milijonų eurų sumažins infliaciją, tai aš nežinau, kokioje ekonomikos paradigmoje reikia gyventi“, – pridūrė ji.
Visgi premjerė sako abejojanti, kad maždaug 1 mlrd. eurų papildomų valstybės išlaidų pareikalausiančios priemonės galėtų dar labiau paskatinti kainų augimą.
„Tai gali būti tik papildomas infliaciją skatinantis veiksnys. Bet mes manome, kad to neturėtų atsitikti. Dėl tos paprastos priežasties, kad pagrindinė infliacijos priežastis dabar yra energetikos kainos. Tai ir yra tai, ką mes su paketu ir bandome spręsti. O ta suma, kuri yra papildoma moki paklausa, atitenka tiems žmonėms, kurių didžioji pajamų dalis ir taip skiriama vartojimui“, – mano ministrė pirmininkė.
„Intuityviai sakyčiau, kad infliacijos paspartėjimo dėl to neturėtume pamatyti, bet tiesiogiai infliaciją veiks ta sprendimų dalis, kuri susijusi su elektros ir dujų kainodara“, – tikino I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, paveikti infliacijos tempus galima tik pristabdant reguliuojamų kainų augimą. Ji pažymėjo, kad atitinkami sprendimai šioje srityje bus priimti tuomet, kai antrojoje metų pusėje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pristatys atnaujintas energetinių išteklių kainas.
„Vienintelis sprendimas, kuris gali sumažinti infliaciją, bet mes čia galime tik spekuliuoti, kiek iš tikrųjų taip bus, tai yra sprendimas, kuris apriboja kainų augimą. Todėl, kad patvirtintų kainų mes neturime. Tuomet, kai VERT patvirtins kainas liepos mėnesiui, jau priėmus šiuos įstatymus, tuomet tuos perskaičiavimus bus galima padaryti, nes administruojamos kainos yra viena iš infliacijos sudedamųjų dalių“, – aiškino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui praėjusį ketvirtadienį plenariniame posėdyje pateikė patikslinto šių metų biudžeto projektą.
Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui.
Ši biudžeto projekto kryptis iš dalies sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.
Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.
Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.
Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.
Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis krizių valdymo centras: per rinkimus rimtų incidentų nefiksuota
Nacionalinis krizių valdymo centras sako, kad, vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės, rimtų incidentų nefiksuota, tarnybos pasiruošusios reaguoti, jei tokių bus. ...
-
Užsienio žiniasklaidos akimis: Lietuvos prezidento rinkimuose dominuoja saugumo tema2
Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros. ...
-
Prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2019 metais: ar verta tikėtis staigmenų?1
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsad...
-
Nusivylimas: ne visi rinkėjai ligoninėse galėjo balsuoti5
Pagal rinkimų įstatymą numatyta, kad rinkėjai, kurie rinkimų dieną guli ligoninėje balsuoja iš anksto, tačiau liko ir pamirštų. ...
-
Balsavimo rezultatus žada po vidurnakčio: pirmiausiai skaičiuos prezidento rinkimų biuletenius1
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų. ...
-
Prezidento rinkimuose sudalyvavę vilniečiai: rinkomės patikimą ir patriotišką kandidatą7
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams, savo balsą atiduoti atėję piliečiai teigia, kad pagrindinis jų pasirinkimo motyvas – kandidatų patriotiškumas bei gebėjimas užtikrinti stabilumą šalyje. ...
-
Vyriausybė ketina skirti Valstybės duomenų agentūros vadovę J. Petrauskienę antrajai kadencijai
Valstybės duomenų agentūros generalinę direktorę Jūratę Petrauskienę ketinama skirti antrajai penkerių metų kadencijai. ...
-
„Baltosios pirštinės“ apie pažeidimus per balsavimą: kliūna ne tik komisijos darbas5
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės balsavime „Baltosios pirštinės“ gavo daugiau nei 80 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. ...
-
Lietuva pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje
Lietuva sekmadienį pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje. ...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...