- Giedrius Mackevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiverskime bet kurios sovietmečiu išleistos knygos paskutiniuosius lapus. Čia rusų kalba nurodomas autorius, knygos pavadinimas ir kokia kalba ji parašyta. Turime teisę piktintis tokiu sprendimu, kuris sukūrė tokią mažai pastebimą, bet svarbią kasdienybės detalę. Pasirodo, sovietmečiu Lietuvoje galėjo būti žmonių, kurie atėję į knygyną nesuprasdavo, kokia kalba skaito didžioji dalis šios šalies gyventojų, ir tai išspręsdavo įrašas paskutiniajame knygos puslapyje. Galime džiaugtis, kad tuo metu niekas neišdrįso šio įrašo perkelti į knygos viršelį ar titulinį puslapį, tačiau verta prisiminti, kaip buvo vykdoma rusinimo politika Lietuvoje.
Vietoj Vyčio – Stalinas
Po Lietuvos okupacijos naujasis politinis elitas iš karto įvardijo vykstančius pokyčius ir nustatė naujas jaunos kartos ugdymo kryptis. 1940-ųjų rugpjūčio viduryje Kaune vykusiame mokytojų suvažiavime Mečislovas Gedvilas kalbėjo: "Pas mus vyksta didžiausia socialinė revoliucija (...). Toji revoliucija verčia mus visas vertybes pervertinti. Tai, kas vakar buvo kilnu ir gerbiama, šiandien atrodo žema ir paniekinimo verta; kas vakar buvo gražu, šiandien – bjauru. Viskas radikaliai pasikeičia."
Kad kito pasirinkimo, ugdant jaunąją kartą, nėra, liudija ir Justo Paleckio mintis: "Jei kas nepabudo, jei kas nenori suprasti, jei kas ir toliau leisis liaudies reikalų išdavikų klaidinamas, tam negali būti vietos Sovietų Lietuvos mokytojų šeimoje."
Po vasaros atostogų grįžę mokiniai nerado mokyklose ant sienų Vyčio ir kryžiaus, o šalia Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos portretų buvo pakabinti Lenino ir Stalino portretai. Atsirado rusų kalbos, Sovietų Sąjungos istorijos, rusų literatūros, SSRS konstitucijos pamokos. Tuo metu buvo pradėti formuoti sovietizacijos pamatai: skiepijama komunistinė ideologija, liaupsinami Sovietų Sąjungos pasiekimai, užtikrinama rusų kalbos ir kultūros sklaida.
Pokario metai
Pokariu vykdoma kultūrinė revoliucija siekė įrodyti, kad komunistų partija sugeba sukurti pažangiausią ir humaniškiausią sovietinę kultūrą. Pagrindinėmis priemonėmis tapo rusų kultūros aukštinimas, draugystės su didžiąja rusų tauta atskleidimas ir lietuvių buržuazinės kultūros niekinimas.
Maskvos požiūriu, sovietų valdžios pozicijas turėjo sustiprinti kolonistai, todėl 1945–1953 m. iš sovietinių respublikų į Lietuvą persikėlė apie 130 tūkst. žmonių, kurie buvo aprūpinami darbu ir butais. Sovietų valdžia lietuviais nepasitikėjo, todėl svarbias pareigas administracijoje užėmė rusai, tai paskatino rusų kalbos įsigalėjimą valstybinėse įstaigose. Ne veltui po Stalino mirties į valdžią atėjęs Lavrentijus Berija įsakė, kad įstaigose dirbtų vietiniai kadrai ir būtų vartojama tautinė kalba, o vadovaujantieji rusakalbiai darbuotojai būtų prievarta išsiunčiami. Nušalinus L.Beriją, Antanas Sniečkus atšaukė nutarimus, leidžiančius įstaigų raštvedyboje naudoti tik lietuvių kalbą. Buvo nutarta, kad visa raštvedyba bus tvarkoma lietuvių ir rusų kalbomis.
(Ne)draudžiama lietuvybė
Sovietmečiu susiklostė paradoksali situacija. Nebuvo draudžiamos lietuviškos mokyklos, lietuvių kalbos rašmenys, knygos ir spauda, tačiau plėtoti tautinę kultūrą buvo galima tik neperžengiant komunistinės ideologijos rėmų.
Komunistinės ideologijos skiepijimas buvo siejamas su internacionaliniu ir patriotiniu auklėjimu. Jo tikslams pasiekti buvo naudojama internacionalinės draugystės klubų, šlovės muziejų, Lenino kambarių veikla, organizuojamos ekskursijos istorine ir revoliucine tematika ir išvykos į kitas respublikas.
1979 m. iš Lietuvos į kitas Sovietų Sąjungos respublikas buvo išvykę 4 mln. žmonių. Visos šios priemonės turėjo ugdyti įsitikinimą, kad rusų tauta ir jos kultūra yra pažangiausia ir geriausia Sovietų Sąjungoje ir pasaulyje. Aišku, jos suvokimas neįmanomas be rusų kalbos mokėjimo.
Prie šių įsitikinimų populiarinimo prisidėjo ir J.Paleckio knyga "Mintys apie vyresnįjį brolį" (1959 m.) ir ten išsakyta mintis: "Rusų tauta – pirmoji tarp lygių tarybinių tautų."
Rusinimas stagnacijos epochoje
Lūžio tašku rusinimo politikoje galima laikyti Taškente 1975 m. ir 1979 m. vykusias konferencijas, kurios nagrinėjo dvi temas: "Rusų kalbos mokymosi ir dėstymo patirtis šalies aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose" ir " Rusų kalba – TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba".
Šiose konferencijose, sutarus dėl bendros rusų kalbos mokymo stiprinimo vizijos, SSKP Centro Komitetas priėmė nemažai nutarimų, kurie numatė parengti naujas tipines rusų kalbos dėstymo programas, plėsti sustiprintos rusų kalbos dėstymą nacionalinėse mokyklose, perskaičiuoti rusų dėstymo valandų skaičių mokyklose, skirti dėmesio šešiamečių vaikų mokymui ir užklasinės veiklos stiprinimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda neabejoja, kad sėkmės rinkimuose atveju V. Blinkevičiūtė imtųsi vadovauti Vyriausybei4
Su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte pirmadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad ši politikė sėkmės Seimo rinkimuose atveju būtų pasirengusi vadovauti Vyriausybei. ...
-
Prezidentas nemato galimybių R. Žemaitaičiui po rinkimų būti ministru8
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nematantis galimybių „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui po Seimo rinkimų tapti ministru. ...
-
G. Nausėda: J. Bidenas gali norėti priimti sprendimus, kurie keistų karo Ukrainoje eigą3
Šalies vadovas Gitanas Nausėda viliasi, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas, prieš baigdamas savo kadenciją, bus suinteresuotas priimti sprendimus, galinčius pakeisti Ukrainoje vykstančio karo eigą. ...
-
A. Armonaitė per kadenciją Seime sako išmokusi svarbių pamokų: reikia nepasiduoti spaudimui8
Politinių oponentų kritikos dėl neįvykdytų pažadų sulaukusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako per kadenciją parlamente išmokusi pamoką nepasiduoti koalicijos spaudimui. ...
-
Pasakė, kada planuojama rengti pirmalaikius Jonavos rajono mero rinkimus
Iš Jonavos rajono vadovo pareigų pašalinus „čekiukų“ byloje nuteistą Mindaugą Sinkevičių, pirmalaikius mero rinkimus planuojama rengti kitų metų kovo viduryje. ...
-
E. Gentvilas įvardijo, kokiu atveju liberalai svarstytų galimybę formuoti koaliciją su LSDP5
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neatmeta, kad jo atstovaujama politinė jėga galėtų būti centro kairės koalicijoje su socialdemokratais. Tačiau parlamentaras pažymi, kad tokiu atveju liberalai keltų labai aišk...
-
V. Blinkevičiūtė nemato galimybės koalicijai su konservatoriais, E. Vaitkaus partija2
Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia nematanti galimybės po Seimo rinkimų sudaryti koalicijos su konservatoriais, mediko Eduardo Vaitkaus vedama Lietuvos liaudies partija. ...
-
V. Blinkevičiūtė sako nevengusi M. Sinkevičiaus temos po teismo sprendimo
Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atmeta kritiką, kad ji siekė išvengti klausimų dėl buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, praėjusią savaitę įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinto kaltu „čekiukų“...
-
A. Bilotaitė žada suteikti galimybę pasieniečiams numušti balionus su kontrabanda3
Vidaus reikalų ministrė žada teikti įstatymo pataisas, kurios suteiktų galimybę pasieniečiams numušti Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda. ...
-
Tas pats advokatas atstovauja Trakų savivaldybei ir mero žmonai: situaciją aiškinsis VTEK
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis dėl galimo privačių interesų konflikto, kai tas pats advokatas atstovauja Trakų rajono savivaldybei ir mero Andriaus Šatevičiaus sutuoktinei, pirmadienį skelbia LRT radijas. ...