Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) skaičiuoja, kad renginyje bus keletas tūkstančių dalyvių. Jų teigimu, per antradienį į Vilnių atvyko apie 1,3 tūkst. traktorių.

Tarp dalyvių yra ir Seimo narių – Vigilijus Jukna, Zigmantas Balčytis, Jonas Pinskus, Algirdas Butkevičius, Giedrius Surplys, Valentinas Bukauskas, Edmundas Pupinis.

Akcijos dalyviai nešini plakatais „Lietuva, tavo kaimas miršta“, „Kur tu eini, Lietuva, sustok“, „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“ ir kt., taip pat – Lietuvos, savo regionų ir atstovaujamų organizacijų vėliavomis.

Protestuojama prieš reikalavimus taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kad ūkininkams šiemet nereiktų jų atkurti, taip pat raginama stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti iki 2024 m. galiojusius „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizus, spręsti vadinamąją pieno krizę sureguliuojant prekybos grandinę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Protestuojantys ūkininkai Eltai sakė esantys nepatenkinti ne tik atsiradusia prievole atkurti daugiametes pievas, bet ir praėjusių metų pasėlių deklaravimu, didele ūkininkams tenkančia biurokratija siekiant gauti tiesiogines išmokas.

Nuo protesto scenos kalbėjęs LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad pagrindiniai ūkininkų reikalavimai nesikeičia.

„Gana politikos prieš žemės ūkį, gana purvo ant žemės ūkio. Nuo savo reikalavimų nesitraukiame, laukiame valdžios sprendimų“, – protestuotojams kalbėjo I. Hofmanas.

„Galbūt Vilniuje teks likti ilgiau, galbūt teks sugrįžti“, – teigė jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius susirinkusiems tikino, kad „ūkininkų atvažiavimas labai stipriai keičia valdžios kalbėjimą“.

Pirmadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, jog Seimo pavasario sesijoje turėtų būti teikiamas įstatymo projektas „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizams sumažinti.

„Turit garsiai išsakyti tai, ką mes bandėme pasakyti šiek tiek tyliau“, – kreipėsi R. Juknevičius.

Nuo scenos taip pat pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas akcentavo neva perteklines aplinkai draugiškesnio žemės ūkio priemones.

„Pasakykime visiems, kad Lietuva yra žalia, ir jūs visi ją žalinate tiek, kiek galite“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Protesto pradžioje pasisakusieji taip pat griežtai atsiribojo nuo kitos skėtinės ūkininkų organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmų.

Susitikti su protestuotojais pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, K. Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis. Ūkininkų delegacija trečiadienį taip pat ketina Seime susitikti ir su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Ūkininkų akcija Vilniuje turėtų tęstis iki penktadienio. Trečiadienį ir ketvirtadienį ant prie Vyriausybės įrengtos scenos kviečiami pasisakyti visi norintys.

Reikalauja trauktis iš pareigų

Tuo metu į ūkininkų klausimus atsakyti atvykęs K. Navickas buvo protestuotojų pasitiktas švilpimais, skandavimais „Gėda!“, raginimais palikti ministro postą.

Pirmiausia ministras sulaukė klausimo, kada pasitrauks iš užimamų pareigų.

„Baigsiu darbus ir išeisiu“, – nuo protesto scenos kalbėjo K. Navickas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Daugelį dalykų tikrai paveldėjau arba atėjo su ES politikos pokyčiais“, – teigė ministras. Dažnai po jo pasisakymų protestuotojai reaguodavo gausiu švilpimu.

Klausimų ministras sulaukė dėl daugiamečių pievų, ūkininkai jį kritikavo dėl įpareigojimo jas atstatyti. K. Navicko nuo scenos buvo klausiama, ar bus atšauktas sprendimas pievas atkurti.

Briuselyje su eurokomisaru šią problemą antradienį aptaręs K. Navickas patikino, jog artėjama prie Lietuvos ūkininkams palankaus sprendimo.

„Kitą savaitę gausime įvertinimą, manau, kad sprendimas bus. Puikia suprantu ir nenoriu įteigti, kad ūkininkai ar biurokratai padarė klaidas“, – teigė K. Navickas.

„Rasime sprendimą, panašu, kad rasime, kada bus atšauktas tas reikalavimas atstatyti daugiametes pievas. Kol nėra, yra taip, kaip yra“, – sakė jis.

Protestuotojai, siekdami išreikšti savo nepasitenkinimą ministro vykdoma politika, jam įteikė makaronų.

Bus ieškoma sprendimų užkardyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą

Ūkininkams reikalaujant užtikrinti kad, „krūvini rusiški grūdai per Lietuvą nevažiuotų“, K. Navickas teigė, kad bandys rasti teisinių priemonių, kuriomis galima apriboti jų tranzitą. Visgi, pasak ministro, daugelis priemonių, kuriomis būtų galima stabdyti pervežimus yra skirtos tik importuojamiems žemės ūkio produktams.

„Europos Sąjungos taikomi apribojimai grūdams yra taikomi tik importuojamiems į sąjungos valstybes. Tranzitui yra mažiau sąlygų. Bet žiūrėsime teisinėmis priemonėmis, ką galima padaryti“, – atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuva negali sustabdyti rusiškų grudų vagonų remdamasi ES taikomais reikalavimais grudų auginimui, aiškino K. Navickas.

Taip pat ministras paminėjo, kad tokių veiksmų dar nebuvo imtasi, nes per Lietuvą tranzitu gabenama tik nedideli grūdų kiekiai.

„Yra tik 110 tūkst. tonų rusiškų grūdų, kurie yra tranzitu perkraunami Klaipėdoje, lyginant su 4 mln. tonų lietuviškų grūdų. Ar tai tikrai problema? Taip, moralinė problema yra ir tą aš prisiimsiu“, – sakė jis.

Be to, pasak jo, rusiškų grūdų tranzito klausimas yra aktualesnis Latvijai.

Daugelį dalykų tikrai paveldėjau arba atėjo su ES politikos pokyčiais.

Vyriausybė žada ieškoti sprendimų

Trečiadienį vykstant protestui Vyriausybės kanceliarija išplatino pranešimą, kuriame pateikė vykdomus ir numatomus darbus bei terminus žemės ūkio problemų sprendimams rasti.

Nurodoma, kad Vyriausybė jau anksčiau yra numačiusi ir toliau sieks tariantis su Europos Komisija spręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams.

Be to, primenama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje naudojamose transporto priemonėse, jame taip pat siūloma sumažinti naftos dujų akcizą.

„Iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus su gamtos apsauga susijusių reikalavimų įgyvendinime, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo.

Be to, Aplinkos ministerijai įvertinus socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, patvirtinti aktualius pakeitimus iki vasario 1 d.

Galiausiai, įvertinus kaimyninėse Baltijos valstybėse vykstančio rusiškų grūdų (ES nesankcionuojama prekė) tranzito mastą, eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus siūlymus dėl galimų veiksmų ES institucijoms“, – dar rašoma pranešime.

ELTA primena, kad pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.

Nors po susitikimo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei kovą susitikti darkart – po kelių dienų taryba pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių.