- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nutarus, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pertvarka turėtų prasidėti jau šių metų spalį, įstaigos vadovas Arūnas Bubnys baiminasi skubotų pokyčių.
Pasak jo, sprendimas centre steigti valdomo pobūdžio tarybą sunkiai įgyvendinamas. Anot A. Bubnio, jis prieštarauja kai kuriems teisės aktams, be to, šių metų biudžete 11 narių tarybos steigimui nėra numatyta reikiamų lėšų. Dėl to, siekiant rasti vidinių resursų naujam įstaigos dariniui, dalį esamų LGGRTC darbuotojų gali tekti atleisti, neslepia A. Bubnys.
„Pagal siūlomą projektą, centro tarybos nariai, kurių bus 11 ar 12, turi būti išlaikomi centro lėšomis, o 2024 m. mūsų biudžete tam lėšų nėra numatyta. (…) Blogiausiu atveju, kokius 6 centro darbuotojus reikės atleisti iš darbo tam, kad gautume vidinių lėšų centro tarybos narių darbo apmokėjimui. Gali būti toks variantas, jei Vyriausybė neskirs tam reikalui papildomų lėšų“, – Eltai NSGK sprendimą komentavo A. Bubnys, komiteto posėdyje siūlęs LGGRTC įstatymo pakeitimus priimti nuo 2025-ųjų sausio.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu siūlomas projektas pažeidžia bent kelis – viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų apmokėjimo įstatymus, mat siekiama centro tarybai suteikti bene tokias pat teises, kokios yra priskiriamos tik įstaigos vadovui.
„Kuriamas kažkoks specialus, ypatingas įstatymas mūsų centrui. Kodėl taip daroma, kodėl neatsižvelgiama į Vyriausybės išvadas – nežinau. Man toks forsavimas kelia klausimų, į kuriuos nežinau atsakymų“, – sakė A. Bubnys.
P. Kuzmickienė sveikina NSGK sprendimą
Šią savaitę NSGK nutarė teikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad nuo šių metų spalio LGGRTC turi atsirasti 11 atstovų iš įvairių institucijų valdomojo pobūdžio taryba. Tame pačiame projekte taip pat siūloma praplėsti centro vykdomų mokslinių tyrimų laikotarpį ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos apraiškas tirti 1918–1993 metais.
Tokiam projektui pritarė 6 NSGK nariai, 1 balsavo prieš, dar 1 susilaikė.
Dalį siūlymų dėl pokyčių LGGRTC veikloje teikusi ir komiteto svarstymuose dalyvavusi konservatorė Paulė Kuzmickienė sveikina NSGK priimtą sprendimą ir pažymi, kad siūlomi pakeitimai leistų aiškiau suformuluoti centro funkcijas, kurios leistų LGGRTC stiprinti mokslinę ir vadybinę veiklą.
„Sprendimas, sakyčiau, yra neblogas. Esminiai dalykai, kurie kalba apie centro valdyseną, atrodo išspręsti, suredaguoti“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pasiruošti įstatymo projekte siūlomiems pokyčiams iki spalio 1 d. išties įmanoma.
„Trys mėnesiai yra padorus laiko tarpas įgyvendinti reikalingiems projektams, reglamentams ir tvarkoms. Manau, kad tai geras sprendimas, nes pirminis lėšų poreikis nėra didelis“, – sakė Seimo narė, pažymėdama, kad naujai formuojamos tarybos nariams už darbą galėtų būti mokama pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
„Natūralu, kad centras nebuvo susiplanavęs tokių lėšų (...) ir aišku, kad tarybos narių darbas turi būti apmokamas ne iš einamųjų centro lėšų – jos tam turi būti paskirtos. Tad kaip tai išspręsime, dar reikės pagalvoti“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.
Ji pabrėžė esanti įsitikinusi, kad 2025 metams, vertinant centro pertvarką, atitinkamai turi didėti ir įstaigos finansavimas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seimo NSGK pritarė, kad LGGRTC turėtų atsirasti valdomojo pobūdžio taryba. Sutarta į jos sudėtį įtraukti keturis universitetų – rektorių konferencijos – atstovus, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo.
Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.
Tąkart posėdyje taip pat pakeistas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų metų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Seimas LGGRTC pertvarkai pritarė praėjusių metų gruodį. Pirminiame įstatymo projekte siūlyta įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru bei įsteigti naują valdymo organą – tarybą. Visgi šiuo metu svarstomame įstatymo projekto variante pavadinimo keitimo idėjos atsisakyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Starkevičius: Žemės ūkio ministeriją užvaldė „valdininkija“5
Paskirtasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius mano, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manym...
-
P. Gražulio kandidatų į Seimą sąraše – A. Vyšniausko „čekiukų“ netikrinęs kontrolierius2
Marijampolės savivaldybės tarybos narių išlaidų auditą atlikęs, bet konservatoriaus Andriaus Vyšniausko ir kitos parlamentarės išlaidų nevertinęs buvęs kontrolierius Juozas Vaičiulis su Tautos ir teisingumo sąjunga dalyvaus Sei...
-
Atskleista Landsbergių vilos Graikijoje paslaptis: avansą sumokėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje78
Paaiškėjo, kad užsienio reikalų ministro žmona 300 kvadratų rezidenciją įsigijo Graikijos saloje, į kurią lietuviai retai užsuka. Bet antakį verčia pakelti ne tiek pati vila, kiek laikas, kada ji buvo pirkta. ...
-
Premjerė Paryžiuje stebės olimpinių žaidynių uždarymą, penkiakovės varžybas12
Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį išvyksta į Paryžių, kur stebės šiuolaikinės penkiakovės varžybas ir dalyvaus olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje. ...
-
Eitynėmis ir mitingu Vilniuje baltarusiai mini suklastotų prezidento rinkimų metines13
Penktadienį minint ketvirtąsias suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metines, sostinėje surengtos laisvųjų baltarusių eitynės. ...
-
Seimo rinkimuose dėl mandato varžysis 1769 politikai, dalyvaus 17 partijų6
Spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose dėl Seimo nario mandato varžysis 1769 politikai, dalyvaus 17 politinių partijų ir vienas koalicinis trijų partijų sąrašas, penktadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
V. Čmilytė-Nielsen įvertino V. Blinkevičiūtės brėžiamus koalicijos kontūrus7
Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei prakalbus, jog po kitų parlamento rinkimų matytų galimą valdančiąją koaliciją tiek su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, tiek su liberalais, pastarosios politinės jėgos...
-
R. Žemaitaitis matytų save premjero poste: sprendimas yra prezidento rankose10
Socialdemokratų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei užsiminus, kad neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su naujai įkurta partija „Nemuno aušra“, pastarosios lyderis, eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako taip p...
-
Žaliųjų partiją rinkimuose ves jos lyderė I. Budraitė4
Žaliųjų partijos sąrašą į Seimą ves politinės jėgos pirmininkė Ieva Budraitė, o jį užbaigs buvęs partijos lyderis Remigijus Lapinskas. ...
-
LLRA-KŠS sąrašą į Seimą ves europarlamentaras W. Tomaszewskis1
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatų į Seimą sąrašą ves europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis). ...