„Buvo kreipiamasi į ją pačią mūsų frakcijos vadovybės. Mes, frakcija, toliau nieko nedarėme, komitete mes nieko nesvarstėme“, – žurnalistams antradienį sakė konservatorius Stasys Šedbaras, einantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojo pareigas.

Jis teigė, jog Konstitucinio Teismo penktadienio sprendimas gali būti suprantamas asmeniškai, nes vertino A. Širinskienės veiklą.

„Pati ta komisija, tie terminai, tie klausimai, periodas – jis aiškiai buvo politizuotas, o ne dalykinis ir manau, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, jis turėtų būti irgi personaliai tam tikra prasme suprantamas ir tas pareikalavimas, ar gali žmogus, kuris atliko porą metų beveik antikonstitucinis veiksmus, toliau spręsti, ar projektai neprieštarauja Konstitucijai, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimus ir taip toliau“, – svarstė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis pripažino, jog naivu būtų tikėtis atstatydinti A. Širinskienę, nes tam opozicijai komitete nepakaktų balsų, tačiau pabrėžė, jog tokios išvados rodo, kad A. Širinskienė diskreditavo teisininko vardą.

„Mano supratimu, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė diskredituoja teisininko vardą apskritai turėdama ant savo galvos tokias išvadas“ – teigė jis.

Tačiau, pasak G. Landsbergio, „valstiečių“ sprendimas kreiptis į prezidentą dėl KT pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimų rodo, jog valdantieji sieks kovoti su šiuo teismu.

„Aš jį pavadinčiau netgi turbūt tokia paskutiniąja valstiečių kova prieš rinkimus: įveikti, sudoroti Konstitucinį Teismą. Dažnai mes kalbėjome, kad buvo bandoma ir visuomeninį transliuotoją kaip nors pažaboti, ir buvo tikėtina, kad KT galbūt ir lenkišku pavyzdžiu, atsiras taikiklyje. Ir matome, kad atsirado“, – sakė jis.

A. Širisnkienė: tai yra gili desperacija

Pati A. Širinskienė teigia, jog opozicijos iniciatyvos ją atstatydinti susijusios su šios komisijos išvadomis, nepalankiomis jų lyderiui.

„Aš įsivaizduoju, kad opozicijai yra gili desperacija, niekaip nesugebant pateikti paaiškinimo dėl pono Landsbergio sutuoktinės padaryto sandorio už vieną eurą, o iš esmės tuos paaiškinimus reikės pateikti, nes, kaip suprantu, grupė Seimo narių renka parašus ir patys kreipsis į VMI“, – teigė ji.

Aš įsivaizduoju, kad opozicijai yra gili desperacija, niekaip nesugebant pateikti paaiškinimo dėl pono Landsbergio sutuoktinės padaryto sandorio už vieną eurą.

A. Širinskienė taip pat pabrėžė, jog kyla daug klausimų dėl konservatorių įtakos Konstitucinio Teismo sprendimams, esant įtarimų, jog partijos atstovai su D. Žalimu kalbasi apie galimus kreipimusis į KT.

„Tokie veiksmai demokratinėje visuomenėje tikrai yra neįmanomi ir negalimi, nes paprastai teisėjams apie bylų turinį jau teisėjo etika draudžia kalbėti“, – sakė ji.

TTK vadovė pabrėžė, jog KT neteisėtu pripažino Seimo nutarimą, o ne jos išvadas bei priminė, jog tokių sprendimų yra buvę ir dėl buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės reformų 2008-2009-ųjų krizės metu.

„Man labai gaila, kad konservatoriai, kaip politinė jėga, kuri tuo metu įtakojo tokius antikonstitucinius sprendimus, kurie lėmė ir žmonių emigraciją, ir tikrai lėmė mūsų pensininkų skurdžią buitį, neprisiima atsakomybės ir, matyt, nepasitraukė taip pat“, – teigė ji.

A. Širinskienė sakė, kad visi TTK sprendimai yra kolegialūs ir dauguma jų priimami bendru sutarimu, todėl nemano, kad KT sprendimas kaip nors apsunkins jos darbą sprendžiant dėl siūlomų teisės aktų projektų preliminarios atitikties konstitucijai.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.

Šį antradienį valdantieji kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

D. Žalimas teigia, jog jo nei kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę ir vertino šį kreipimąsi kaip reakciją į penktadienio sprendimą bei neleistiną kišimąsi į KT veiklą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.