Be kita ko, A. Veryga portalui LRT.lt sako nepritariąs buvusios sveikatos apsaugos ministrės siūlytam priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo. „Matyt, tie, kurie siūlo gydyti alkoholikus priverstinai, neįsivaizduoja, kiek jų yra Lietuvoje. Mano galva, priverstinis gydymas nuo alkoholizmo pasiteisintų kaip alternatyva laisvės atėmimui už kokius nors nusikaltimus tiems, kurie juos įvykdė būdami neblaivūs“, – teigia ministras.

– Kokie dalykai ar problemos jus domino ir anksčiau?

– Mano akiratyje daug darbų, kuriuos atlikus, galima būtų išspręsti nemažai problemų.

Ne vienerius metus gilinausi į visuomenės sveikatos, žalingų įpročių, psichikos sveikatos ar vaistų politikos problemas.

Esu psichiatras. Mano darbas – priimti žmones visokius, o į gyvenimą žvelgti plačiau.

Esu nusiteikęs gilintis ir dirbti ne tik dėl šių problemų. Matau pozityvų būsimos vyriausybės nusiteikimą dirbti neužsidarius savame kiaute, matyti spręstinų reikalų lauką horizontaliai. Todėl kol kas entuziazmo siekti užsibrėžtų tikslų neprarandu.

Ir anksčiau esu, kaip mokslininkas, ekspertas ir nevyriausybinių organizacijų atstovas, patarinėjęs ir vyriausybėje, ir Seime. Tik tada, žinoma, visas problemas mačiau kitomis akimis.

– Kodėl sveikatos apsaugos reforma, apie kurią kalbama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, stringa? Visi kalba, kad ji gyvybiškai būtina, bet kiekviena nueinanti vyriausybė skundžiasi, kad taip ir nepavyko jos įgyvendinti.

– Tai lemia ne viena priežastis – ir medicinos įstaigų nesusikalbėjimas, ir jų priklausomybės klausimai, strateginio mąstymo nebuvimas.

Kita vertus, Sveikatos apsaugos ministerija yra ta institucija, kurios vadovai keičiasi dažniausiai. Tai kokius strateginius tikslus per trumpą laiką galima įgyvendinti?

Veiklos rezultatų akivaizdžiai stinga, tačiau negalima būtų pasakyti, kad nieko nepadaryta. Įkurta šeimos gydytojo institucija, psichikos sveikatos centrai, visuomenės sveikatos biurai. Kiti darbai vis dar nebaigti arba atlikti neefektyviai. Gal kai kam pritrūko kompetencijos, gal sutrukdė kieno nors interesai.

– Vienas buvęs sveikatos apsaugos ministras yra neviešai prasitaręs, kad, pradėjus kai kurių medicinos įstaigų ir vaistų politikos reformas, pas jį apsilankė įtakingi medikai ir patarė nesikišti. Tas ministras nepaklausė ir buvo priverstas atsistatydinti. Kaip tokius faktus vertinate?

– Man galvoje netelpa, kad panašūs dalykai galimi, nors žinau, kad yra konfrontacijos ir tarp medikų, ir tarp medicinos įstaigų. Pasitaiko ir nesąžiningų sprendimų. Manau, kad visa tai galima būtų sutvarkyti, tačiau daug kur stinga sprendimų skaidrumo.

Jei sprendimai priimami niekam nematant ir nežinant, atsiranda erdvė ir interpretacijoms, ir įtakoms.

Aš neturiu ko slėpti. Nesu įsikibęs nei į ministro stalą, nei į kėdę. Taip pat neturiu ambicijų susituokt su politika. Nesu iš tų, kas ateina į politiką dėl politikos.

Mano tikslas, einant į ministro postą, buvo įgyvendinti savo idėjas. Jei bus įmanoma, pasistengsiu tai padaryti, o jei būsiu išmestas, dėl to nė kiek neišgyvensiu. Neturiu dėl ko baimintis.