Įvertino: Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai dvejus metus

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad Rusija turi resursų tęsti karą Ukrainoje dar mažiausiai porą metų. Todėl, pasak jo, Maskvos suplanuota Ginkluotųjų pajėgų reforma gali užtrukti maždaug 5 metus. Visgi, pažymi pulkininkas, šis laikotarpis tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainos fronte.

„Pagrindinis prioritetas šiandien Rusijai yra Ukraina. Akcentuojame, kad Rusija turi resursų tęsti karą mažiausiai dar dviem metams. Vertinant tai, kad per paskutinius metus atsirado tokie veikėjai kaip Šiaurės Korėja, Iranas, Kinijos parama, tęsiant karinį konfliktą Ukrainoje“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė E. Paulavičius.

„Šis laikotarpis iš principo išsiskaičiuoja, vertinant galimybę įgyvendinti (Ginkluotųjų pajėgų – ELTA) reformą ir atstatyti pajėgas iki 2022 m. gruodį numatytų kiekių – iki 1,5 mln. karių, 7 brigadas paversti divizijomis, įkurti 3 naujas motošaulių divizijas ir korpusą Kolos pusiasalyje. Tai reformai įgyvendinti kiekybiškai prireiktų nemažiau kaip 5 metų – jeigu karas tęsis dar 2 metus“, – dėstė jis.

Visgi, pažymėjo E. Paulavičius, jeigu Rusijos kariuomenė orientuotųsi į aukštesnę kokybę ir modernią technologinę pažangą, „reforma reikalautų dar daugiau metų“.

„Tada užtruktų nemažiau kaip 10 metų. Bet, vėlgi, karas – dinaminis reiškinys. (Priklausys – ELTA), kaip tęsis karas, kada jis baigsis, kiek gebės Ukraina atsilaikyti, kiek turės Rusija tų resursų tęsti tą karą, kada nuspręs, kad tikslai pasiekti“, – nurodė AOTD vadovas.

Ilgalaikė konfrontacija nereiškia, kad karas – neišvengiamas

Ketvirtadienį paviešintame grėsmių vertinime taip pat nurodoma, kad Rusija ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO. Klausiamas, ar tai reiškia tiesioginį karą su Vakarais, E. Paulavičius pažymi – į ilgalaikę konfrontaciją reikia žiūrėti kaip į Šaltąjį karą.

„Vienareikšmiškai konfrontacija nėra patapus žodžiui karas. Sakome, kad konfrontacija nereiškia, kad karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją  žiūrėti kaip į Šaltojo karo versiją, kuomet šalia mūsų sienų gali atsirasti didžiuliai kiekiai pajėgų, pajėgų judėjimas, didelės pratybos, kurios, be abejo, natūraliai įneša į tarpusavio santykį daugiau rizikos faktorių – dėl ko galėtų kilti karas“, – paaiškino AOTD direktorius.

Vienareikšmiškai konfrontacija nėra patapus žodžiui karas.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.


Šiame straipsnyje: Elegijus Paulavičiuskaras Ukrainoježvalgyba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių