"Kai JAV baigiau politikos ir filosofijos studijas, tėvo patarta išskridau į Berlyną mokytis vokiečių kalbos ir rašyti disertaciją. Centrinėje Berlyno bibliotekoje netyčia aptikau senelio Jono Vileišio rengtą Lietuvos civilinio kodekso projektą, išverstą į vokiečių kalbą, jo socialdemokratines pažiūras patvirtinančių dokumentų", – prisiminė D.Vileišis.

Beje, J.Vileišis parengė ir 1-ąjį Lietuvos savivaldybių įstatymą, padėjo valstybės mokesčių politikos pamatus ir labai daug nuveikė laikinojoje sostinėje būdamas Kauno burmistru 1921–1931 m.

Danga aktyvumu nenusileido seneliui – drauge su Berlyno jaunuomene protestavo prieš JAV karą Vietname ir TSRS karinę agresiją Čekoslovakijoje, o daug vėliau paniro ir į tarptautinio moterų judėjimo sūkurį.

Puiki šeimininkė

Danga neįsivaizduoja savo pavasarių, vasarų ir rudenų be Kretos, kur, anot jos, yra puikios sąlygos gyventi ir dirbti. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens pro jos vasarnamio Kakodikyje langus matyti pasakiško grožio kalnai, ryškūs saulėlydžiai ir nepaprastai šviesios mėnesienos, dienos ir nakties tylą pabrėžiantis ožkų ir avių varpelių švelnus tilindžiavimas.

Prie Dangos ir Sumio (toks yra jos vyro japono vardas) vasarnamio žydi daugybė gėlių, vijoklių ir krūmų, dera figos, granatai, apelsinai ir citrinos. Prie namo žaliuoja daržas, kuriame veši agurkai, pomidorai, patisonai, baklažanai, cukinijos. Visiems tiems augalams prižiūrėti reikia daug kantrybės ir vandens, kuris šiame kalnų kaimelyje itin vertinamas, nes jo labai trūksta.

Danga – puiki šeimininkė. Tuo įsitikina kiekvienas, paragavęs jos gamintų patiekalų iš daržovių, ypač keptų cukinijų žiedų, prieš tai įdarytų fermentiniu sūriu ir pamirkytų plaktame su prieskoniais kiaušinyje.

Ragina priglausti pabėgėlius

Paklausta apie Europą kamuojančią pabėgėlių problemą, Danga nedvejodama atsakė: "Ją reikėjo spręsti anksčiau, o pabėgėlių, plūstančių į Europą, neturiu teisės ir negaliu kritikuoti. Juk visa Vileišių giminė, išskyrus tuos, kurie buvo išvežti į Sibirą, 1944 m. tapo pabėgėliais – bėgo nuo teroro. Vakarų šalys anuomet mus priglaudė. Kas būtų, jei jos būtų atsisakiusios mus priimti?"

"Aš užjaučiu ir ekonominius pabėgėlius, ieškančius Europoje geresnio gyvenimo, – tęsė ji. – Juk Vokietijoje pažįstu daug lietuvių, kurie atvažiavo čia užsidirbti. Turtingi kraštai nenori tokių pabėgėlių priimti, bet gal turtingos šalys anksčiau turėjo daugiau padėti ekonomiškai skurdesnėms šalims? Na, pavyzdžiui, tokioms kaip Lietuva ar Graikija."

"Beje, nereikia kaltinti graikų tautos dėl to, kas atsitiko su jų šalies ekonomika. Juk kalti politikai. Todėl reikia padėti  ekonomiką atgaivinti. Esu tikra – kuo stipresnė bus Graikijos ekonomika, tuo stipresnė bus visa Europa", – įsitikinusi jokiai partijai nepriklausanti D.Vileišis.

Džiaugiasi būsimu paminklu

Moteris pasidžiaugė, kad Vileišių palikuonių iniciatyva Vilniuje jau kitais metais žadama pastatyti paminklą iškiliems broliams Vileišiams – Petrui, Jonui ir Antanui.