Akcija vyksta lapkričio 1–30 dienomis.

Siūloma finansiškai prisidėti prie vieno iš 24 parinktų kapaviečių sutvarkymo.

Tarp tokių yra aktorės Onos Kiršanskienės-Labonaitės (1899–1925), 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Aleksandro Byšinskio-Idzio (1847–1931), dailininko Pranciškaus Jasevičiaus (1873–1930; lenk. Jasiewicz), inžinieriaus, architekto Aleksandro Antonovičiaus (1854–1932, lenk. A. Antonowicz) ir jo šeimos narių, pedagogo, lietuvių raštijos puoselėtojo Juozapo Volodzkos (1763–1829) ir Julijos Szczawinskos, tapytojo Boleslovo Rusecko (1824–1913, lenk. Rusiecki), aktoriaus Aleksandro Černio (1909–1983), fotografo Vilhelmino Zacharčiko (1841–1869) kapai.

Daliai kapaviečių mecenatų ieškota jau pernai. Tuomet pirmą kartą inicijuota tokia akcija.

Praėjusių metų lapkritį mecenatų rasta 18 kapaviečių, iš viso KPD paramos prašė 24 kapavietėms.

Paminklui sutvarkyti skiriami metai. Reikalinga dokumentacija pasirūpina KPD, jo darbuotojai taip pat suranda įmonę, atliksiančią darbus, mecenatui reikia sutarti dėl kainos ir sumokėti.

Anot KPD pranešimo, 1801 ir 1810 metais įsteigtos Rasų ir Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia palaidoti žmonės, kurie XIX amžiuje gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje.

Tuo metu Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. „Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos“, – teigiama KPD pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė, anot paveldosaugininkų, geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms.