Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras svetainėje kgbveikla.lt paskelbė 349 naujus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie KGB mobilizacijos poskyrio veiklą sovietinės okupacijos metais.

Iš viso svetainėje jau paviešinta 614 dokumentų, kurie atskleidžia Mobilizacijos poskyrio veiklą ir KGB rengtus planus tam atvejui, jei Sovietų Sąjungoje būtų susidariusi ypatingoji padėtis - būtų kilęs karas, masinės riaušės ar kitos sovietų valdžiai pavojingos situacijos, penktadienį pranešė centras.

Svetainėje paskelbti KGB miestų ir rajonų skyrių rezervinių darbuotojų bei KGB operatyvinių-kovinių būrių sąrašai. Kiekviename LSSR KGB rajonų skyriuje dirbo vidutiniškai penki KGB karininkai, bet ypatingosios padėties metu skyrių darbuotojų turėjo būti dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, 1983 m. visoje Lietuvoje KGB rajonų skyrių rezervinei komplektacijai buvo numatyta 725 karininkai, rašoma centro pranešime spaudai.

Ypatingosios padėties atveju LSSR KGB miestų ir rajonų rezervinių struktūrų pareigūnai būtų pradėję vykdyti visas LSSR KGB funkcijas: agentūrinės-operatyvinės veiklos organizavimą ir kt.

Į prie KGB skyrių įkurtų operatyvinių-kovinių būrių sąrašus buvo įtraukta ne mažiau kaip 1000 asmenų. Lietuvoje paskelbus ypatingąją padėtį, visi šie asmenys taip pat būtų pradėję vykdyti KGB operatyvines užduotis, kurios užtikrintų valstybinių struktūrų saugumą (kovoti su diversantais arba susikūrusiu ginkluotu pogrindžiu, saugoti ypatingos svarbos objektus, sulaikyti sienos pažeidėjus, padėti KGB pareigūnams atlikti kitas ginkluotas operatyvines užduotis).

Svetainėje taip pat paskelbti išlikę dokumentai, liudijantys apie KGB planus ypatingosios padėties laikotarpiu kiekviename Lietuvos mieste ir rajone suimti sovietų valdžiai pavojingus asmenis – buvusius partizanus ir politinius kalinius, taip pat disidentus – iš viso apie 300 asmenų. Pavyzdžiui, buvo numatyta suimti ir įkalinti dabartinius Lietuvos vyskupus Joną Kaunecką ir Sigitą Tamkevičių, buvusį partizaną Leoną Laurinską, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjas vienuoles Onutę Šarakauskaitę ir Bernadetą Mališkaitę.