Lietuvos pasieniečiai kol kas grupuotės „Wagner“ samdinių mūsų pasienyje su Baltarusija nematė, o neteisėtų migrantų, skirtingai nei ties Latvijos ar Lenkijos siena, kai kuriomis dienomis nepasitaiko nė vieno. Kaip esame pasirengę, jei situacija pasikeistų, interviu „Kauno dienai“ papasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Kol kas nematė

– Kiek, VSAT turimais duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra „Wagner“ samdinių? Praėjusią savaitę minėta, kad apie 4,5 tūkst., bet ir skelbta, kad jie masiškai palieka Baltarusiją.

– Informaciją apie tai gauname iš savo partnerių – žvalgybos, valstybės saugumo institucijų. Mūsų turimais duomenimis, šiuo metu jūsų paminėtas „Wagner“ samdinių skaičius Baltarusijos teritorijoje išlieka.

Yra bendradarbiavimo susitarimų ir algoritmų, kurie buvo išbandyti per neteisėtos migracijos krizę. Tai puikiai veikia.

– Ar yra kokių galbūt su „Wagner“ susijusių judesių mūsų pasienyje, ar tik bandoma sudaryti tokį vaizdą Baltarusijos platinamomis sufalsifikuotomis nuotraukomis?

– Kol kas jų Lietuvos pasienyje su Baltarusija nematome.

– Lenkija skelbė pasienyje su Baltarusija ne tik stiprinsianti pasienio tarnybą, bet ir siųsianti ten net 10 tūkst. karių. Latvija taip stiprina pasienio apsaugą. Kodėl Lietuva, palyginti su kitomis kaimynėmis, į galimas su „Wagner“ susijusias grėsmes reaguoja ramiau?

– Iš tikrųjų veiksmai daromi. Baltarusijoje atsiradus „Wagner“ samdinių, pradėjome taikyti nemažai sienos su šia valstybe apsaugos stiprinimo priemonių.

Tačiau turime įvertinti, kokia situacija prie sienos. Ties Latvijos ir Lenkijos siena su Baltarusija šiuo metu neteisėtų migrantų srautai tikrai dideli. Be to, mūsų kolegos mato ne tik migrantų, bet ir Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų veiksmus: pasitaiko vis daugiau atvejų, kai Baltarusijos pareigūnai aktyviai padeda neteisėtiems migrantams kirsti sieną su Latvija ir Lenkija.

Asimetrija: Baltarusijos piliečių srautai per sieną dideli, jie daugiau nei triskart viršija mūsų piliečių išvykas į Baltarusijos Respubliką. I. Gelūno/BNS nuotr.

Pas mus neteisėtų migrantų srautai minimalūs. Tačiau situaciją vertiname; jai pasikeitus, turime galimybę per labai trumpą laikotarpį dislokuoti papildomų VSAT ir kitų institucijų – Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos ir kt. – pajėgų ir technikos. Yra bendradarbiavimo susitarimų ir algoritmų, kurie buvo išbandyti per neteisėtos migracijos krizę. Tai puikiai veikia, tad, jei situacija prie sienos pasikeistų ar matytume, kad tendencijos keičiasi, galime tikrai plačiau reaguoti. Tos tiek viešos, tiek ir neviešos priemonės, kurios dabar taikomos prie Lietuvos sienos su Baltarusija, manau, yra visiškai adekvačios situacijai.

– Neatmetama tikimybė, kad „Wagner“ samdiniai pasienyje gali rengti atakas ar provokacijas. Kokio pobūdžio jos galėtų būti?

– Tokių provokacijų prie mūsų sienos su Baltarusija tikimybė išlieka labai didelė. Nors Rusijos Kaliningrado srityje „Wagner“ samdinių kol kas nėra, tačiau vertiname tokių provokacijų galimybę ir prie sienos su šia valstybe.

Jos galėtų būti įvairios: valstybės sienos tyčiniai pažeidimai, formuojamos neteisėtų migrantų didesnės grupės, kurios gali būti stumiamos į mūsų teritoriją, neteisėti migrantai gali būti instruktuojami pasipriešinti mūsų pareigūnų reikalavimams ar veiksmams, neatmetama ir apšaudymų iš Baltarusijos teritorijos, bandymų pagrobti mūsų sienos apsaugos tarnybos pareigūnus tikimybė. Variantų yra nemažai, juos esame įvardiję. Parengėme atmintinę ir pasirašiau nurodymus mūsų pareigūnams, kaip reikėtų reaguoti ir veikti kiekvienu atveju.

Be to, organizuojame pareigūnų mokymus ir pratybas. Artimiausiu metu planuojame organizuoti didelio masto pratybas prie sienos su Baltarusija. Jose numatyta keletas galimų provokacijų variantų, kurie bus pratybų scenarijaus pagrindiniai elementai. Pratybose turėtų dalyvauti ne tik VSAT pareigūnai, bet ir Lietuvos kariuomenė, Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnyba, Šaulių sąjunga ir kiti mūsų partneriai.

Punktų reikėtų mažinti

– Nuo penktadienio Vyriausybės sprendimu laikinai uždaromi Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, liko keturi. Kiek, jūsų vertinimu, dar reikėtų jų uždaryti, kad būtų saugiau, bet ir nesusidarytų milžiniškos transporto eilės? Kokie maždaug transporto ir asmenų srautai juda per pasienio su Baltarusija punktus?

– Reikėtų šiek tiek sumažinti kontrolės punktų, nes, vertinant asmenų ir transporto priemonių srautus per mūsų sieną su Baltarusija, akivaizdžiai matome, kad Baltarusijos piliečių srautai yra dideli, jie daugiau nei triskart viršija mūsų piliečių išvykas į Baltarusijos Respubliką. Pavyzdžiui, per pirmą šių metų pusmetį į Baltarusiją vyko 230 tūkst. Lietuvos piliečių, o į Lietuvą – 830 tūkst. Baltarusijos piliečių. Atliekame padidinto stiprumo kontrolę Baltarusijos piliečių atžvilgiu, bet srautai tikrai dideli.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Vertinant nacionalinio ir viešojo saugumo aspektais, sakyčiau, tikrai reikia mažinti kontrolės punktų. Man sunku vertinti, kokie būtų to ekonominiai ar politiniai padariniai, bet manau, kad sprendimų priėmėjai – Vyriausybė, politikai – įvertins visus aspektus: saugumo, ekonominius, politinius, regioninius. Labai svarbu, kad sprendimas dėl punktų uždarymo būtų priimamas kartu su mūsų kaimyninėmis ES valstybėmis – Latvija, Lenkija, iš dalies Estija, nes tai gali paveikti kitų mūsų regiono valstybių infrastruktūrą ir situaciją.

– Tačiau Latvija ir Lenkija juk turi mažiau pasienio kontrolės punktų?

– Taip, bet, pavyzdžiui, Lenkijoje vieno kontrolės punkto pajėgumas viršija mūsų visų pajėgumus. Reikia vertinti, kokie yra srautai, kokios galimybės. Šių dviejų punktų uždarymas neturės didelio poveikio krovininio transportui judėjimui. Manome, kad tai galėtų šiek tiek paveikti mūsų piliečių srautus į Baltarusiją, gal kiek sumažinti ir Baltarusijos piliečių, atvykstančių į mūsų teritoriją, skaičių, bet yra galimybių uždaryti ir dar daugiau punktų. Manau, Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybė  įvertins ir teiks tokius siūlymus.

Duoda rezultatų

– Prieš porą metų vasarą, lukašenkinės migrantų krizės metu, per parą neteisėtai kirsti sieną ties Lietuva bandė ir 281 asmuo, o dabar kai kuriomis paromis nebūna nė vieno. Ties Lenkijos siena jų skaičiai – ir apie 150, prie Latvijos buvo arti 100. Ar tai lemia, kad mūsų pastatytas fizinis barjeras patikimesnis ir labiau atgrasė sienos pažeidėjus?

– Sienos apsauga numato nemažai visokių priemonių ir tik jų visų taikymas duoda rezultatų. Fizinis barjeras, techninės stebėjimo sistemos – vienas iš svarbių elementų, tikrai padedančių mūsų pareigūnams valdyti situaciją, matyti, kas vyksta prie sienos. Nei Lenkija, nei Latvija neturi tokios stebėjimo sistemos, kokią turime mes.

Siūlymas: vertinant nacionalinio ir viešojo saugumo aspektais, tikrai reikia mažinti pasienio kontrolės punktų skaičių. L. Balandžio/BNS nuotr.

Be to, papildomos pajėgos, kurios buvo dislokuotos prie sienos su Baltarusija, politiniai sprendimai, kurie buvo priimti dėl migrantų apgręžimo, duoda rezultatų.

Žinoma, situacija priklauso ir nuo kitos valstybės politinės darbotvarkės. Šiandien matome, kad pagrindinis Aliaksandro Lukašenkos režimo dėmesys nukreiptas į Lenkiją, būtent į ją siunčiami didžiausi migrantų srautai, antroje vietoje – Latvija. Jei režimo darbotvarkė keistųsi, jie galėtų būti siunčiami ir į mūsų teritoriją. Tačiau baltarusiai puikiai žino, kad mes valdome situaciją, matome, kas vyksta prie sienos, mūsų pasieniečių veiksmai labai profesionalūs ir neteisėtiems migrantams labai sunku pereiti per Lietuvos Respublikos teritoriją. Žinoma, neteisėtų migrantų tikslas yra ne Lietuva, Lenkija ar Latvija, o Vokietija, Prancūzija ir kitos ES valstybės.

Manau, mums per trumpą laikotarpį pavyko įgyvendinti labai nemažai priemonių stiprinant sienos apsaugą ir tai duoda rezultatų. Žinoma, reikėtų ir toliau didinti mūsų pajėgumus, gebėjimus, toliau vystyti infrastruktūrą, prie sienos su Baltarusija toliau dislokuoti papildomų pasieniečių pajėgų. Apie tai irgi kalbame. Artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl mūsų pareigūnų skaičiaus padidinimo prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (RF). Nuolat vyksta situacijos prie sienos su Baltarusija mūsų regione monitoringas ir atitinkamai priimami sprendimai dėl priemonių.

– Tačiau Lenkija ir Latvija taip pat taiko neteisėtų migrantų apgręžimo politiką?

– Taip. Pirmoji tokius teisės aktus priėmė Lietuva, paskui – ir Lenkija, Latvija. Tiesa, tai buvo įgyvendinta skirtingais teisės aktais, tačiau tai techninės detalės, o praktika panaši kaip mūsų.

Pasirinkimai: atvykusių per migracijos krizę Lietuvoje neliko beveik nė vieno. Dauguma jų išvyko iš Vokietijos kryptimi. L. Balandžio/BNS nuotr.

Prie Rusijos sienos ramu

– Kaip atrodo mūsų siena su Kaliningrado sritimi? Ar ten nereikia pastatyti analogiško fizinio barjero – tokios tvoros kaip su Baltarusija?

– Lietuvos ir RF sienos ruožą Lietuva sutvarkė anksčiau nei su Baltarusija: ten buvo įdiegtos sienos stebėjimo sistemos, taip pat ir fizinis barjeras. Jis šiek tiek skiriasi nuo to, koks yra prie sienos su Baltarusija, tačiau jis yra ir savo funkciją atlieka.

Vertiname situaciją Kaliningrado srityje, prie sienos su ja. Šiandien situacija yra stabili, valstybės sienos pažeidimų nefiksuojame. Pasitaiko tam tikrų nepiktybiškų sienos pažeidimų: ties siena yra poilsio zonų, pasitaiko, kad žmonės ją pažeidžia dėl neatsargumo, bet didelių problemų nematome. Nematome ir RF pasieniečių aktyvumo prie sienos su Lietuva. Priemonės, kurios šiuo metu čia taikomos, adekvačios situacijai.

– Tačiau per visą savo sienos perimetrą Lietuva fizinio barjero dar neturi?

– Per visą perimetrą fizinio barjero nėra nei prie mūsų sienos su Rusija, nei su Baltarusija. Jis įrengtas apie 510 km sienos su Baltarusija, o bendras jos ilgis – beveik 680 km. Tačiau kai kur barjeras neįmanomas dėl landšafto ar gamtinių ypatumų, pavyzdžiui, yra pelkių, upių, ežerų, tad ten sienos apsaugą tenka užtikrinti kitomis priemonėmis. Ties Rusija didelis sienos ruožas eina vandens telkiniais – Nemunu, ežerais, Kuršių mariomis, jūra, o fizinio barjero yra per 50 km.

– Kokios dar reikėtų įrangos, žmogiškųjų išteklių ar teisinės bazės korekcijų, kad mūsų valstybės siena būtų dar geriau apsaugota?

– Šiuo metu tikrai daroma labai daug. Džiugu, kad valstybė skiria dėmesio mūsų pareigūnams, gerinama infrastruktūra, sprendžiami socialiniai klausimai, didinami atlyginimai. Mums ir toliau reikia stiprinti technines galimybes. Žinoma, turime skirti daugiau pareigūnų sienos su Baltarusija ir RF apsaugai. Apie tai kalbame ir yra perspektyvų jų skaičių didinti, juo labiau kad vis daugiau jaunimo nori tapti sienos apsaugos pareigūnais, tarnauti tėvynei. Treti metai iš eilės norinčių stoti į Pasieniečių mokyklą skaičius yra labai didelis.

Mūsų politikai toliau tęs diskusijas su Europos Komisija, kitomis ES institucijomis dėl Lietuvos taikomos neteisėtų migrantų apgręžimo praktikos. Gal pavyks įtikinti, kad mūsų situacija išskirtinė, nes tai ne normali migracija, o hibridinė ataka, ir ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą ES. Sprendimai ES priimami gana ilgai, reikia įdėti daug pastangų ir įtikinti partnerius. Gal iš dalies neteisėtos migracijos krizės metu pavyko įtikinti, kad tai hibridinė ataka, sulaukėme nemažai dėmesio ir paramos iš ES, kitų tarptautinių organizacijų ir institucijų.

Reikia keisti sistemą

– 2021–2022 m. iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko per 4,5 tūkst. migrantų. Kiek iš jų Lietuvoje yra dabar?

– Drąsiai galiu teigti, kad neliko beveik nė vieno, kuris atvyko per migracijos krizę. Labai konkrečių duomenų neturiu, bet dauguma jų išvyko iš Lietuvos Vokietijos kryptimi, likę gal tik vienetai.

Šiandien VSAT užsieniečių registracijos centre apgyvendinti 133 migrantai, kituose – iki 50, bet dauguma jų – atvykę per pastaruosius metus, jiems suteikta galimybė prašyti prieglobsčio ir dabar vyksta jų prašymų nagrinėjimas.

– Kiek Lietuvai kitos ES valstybės grąžino ten neteisėtai iš Lietuvos pasitraukusių lukašenkinės bangos migrantų, kai jiems buvo leista laisvai judėti, nors pagal europinę teisę pabėgėliai sprendimo dėl savo ateities turi laukti toje šalyje, per kurią pateko į ES?

– Kalbant apie tuos, kurie Lietuvai grąžinami pagal Dublino konvenciją, jų yra vienetai. Tačiau tarp jų daug visokių atvejų, nebūtinai susijusių su 2021 m. A. Lukašenkos organizuota hibridine ataka.

– Vadinasi, keli tūkstančiai neteisėtai kirtusių mūsų sieną dabar nelegaliai gyvena kitose valstybėse?

– Taip.

– Kaip jūs, žmogus, prieš porą metų buvęs atsakingas už priešiškų jėgų hibridinės atakos atrėmimą ties Lietuvos siena, jaučiatės, kai net tarptautiniu mastu pripažinta, kad Lietuvos politika migrantų atžvilgiu neatitiko tarptautinių normų? Kokia Lietuvoje būtų situacija, jei nebūtų imtasi apgręžimo politikos ir kitų priemonių krizei suvaldyti?

– Pirmiausia tai būtų vienas iš stambiausių neteisėtų migrantų patekimo į Europą kanalų, nes kelias per rytinę ES sieną yra gana saugus, palyginti su kelione per Viduržemio jūrą, kur labai didelė rizika žmonių sveikatai ir gyvybei, žūsta tikrai nemažai bandančių neteisėtai patekti į Europą.

Kitas aspektas – maršrutas per rytinę ES sieną galėtų būti patrauklus, nes labai nemažai neteisėtų migrantų ar potencialių neteisėtų migrantų yra RF, o tiek Kremliaus, tiek ir A. Lukašenkos režimai neteisėtą migraciją tikrai išnaudotų savo politiniams tikslams. Jie skatintų neteisėtų migrantų atvykimą į savo šalių teritorijas ir jų išstūmimą į Europą.

Buvo galima tikėtis ir tam tikros humanitarinės krizės, jau nekalbant apie rizikas mūsų nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Žinoma, tie neteisėti migrantai pasirinktų ne Lietuvą – keliautų toliau į Vakarų Europą, bet sudarytų nemažai problemų ir mūsų gyventojams – kiltų klausimas dėl jų apgyvendinimo, bent jau laikino.

Manyčiau, sprendimai dėl atsako į hibridinę ataką buvo priimti laiku ir teisingai. Kalbant apie tarptautinę teisę norėčiau paminėti, kad prieglobsčio sistema Europoje formavosi po Antrojo pasaulinio karo, kai reikėjo spręsti nemažai klausimų dėl nuo jo nukentėjusių žmonių, pasinaudojus migracija nebuvo bandoma išnaudoti teisinių spragų.

Situacija dabar, palyginti su tais laikais, pasikeitė iš esmės. Šiuo metu ES teisinė sistema išnaudojama ir pačių neteisėtų migrantų, kurie neturi teisės prašyti prieglobsčio ir atvyksta į Europą ekonominiais sumetimais, neteisėtą migraciją vis dažniau bandoma išnaudoti ir politiniais tikslais.

Hibridinė ataka prieš Lietuvą 2021 m. – vienas tokių pavyzdžių. Tačiau tokių buvo ir anksčiau. Priminčiau situaciją prie Rusijos ir Norvegijos sienos prieš kelerius metus, taip pat prie Suomijos ir Rusijos sienos, kai Rusijos režimas, norėdamas pasiekti tam tikrų politinių dividendų, nukreipė migrantų srautus į savo kaimynines valstybes.

Šiandien Europai reikia labai rimtai apsvarstyti, kokia dabar situacija, kokios rizikos, pradėti diskusiją ir priimti sprendimą dėl sistemos pakeitimo, nes migracijos ir prieglobsčio politika turi būti vykdoma atsižvelgiant į šiuo metu esamas realijas, o ne remtis tomis prielaidomis, kurios buvo prieš 50–70 metų.

Apgręžta jau beveik 21 tūkst.

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti dviem neteisėtiems migrantams, iš viso šiemet – 1 539, o per 2022 m. – 11 211.

Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kai VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, iki tų metų pabaigos į Lietuvą buvo neįleisti 8 106 asmenys.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 20 856 migrantams.

Šaltinis: VSAT