- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kyšių sveikatos sektoriuje mažėja, bet sritis išlieka viena korumpuočiausių, rodo „Eurobarometro“ tyrimas.
Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.
Daugiau kaip pusė (53 proc.) nurodžiusiųjų, jog per pastaruosius metus davė kyšį, tvirtino tai darę, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 procentus. Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.)
Anot tyrimo, Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai.
Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.).
Lyginant šį pokytį per dešimties metų laikotarpį, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas pagerėjo.
Dauguma gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi
Tyrimas rodo, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. apklaustųjų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi.
Vis tik, anot tyrimo, per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.). 2013 metais šis procentas siekė 25.
„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.
Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje.
Pasak tyrimo, korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. šįmet, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.).
Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai pernai buvo 66 proc., o 2013 metais – 44 procentai.
Korupcija – verslo kultūros dalis, mano gyventojai
Anot tyrimo, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją. Šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus.
Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų Bendrijoje.
Nors gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).
dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų.
Tyrimas rodo, kad manančių, jog politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 procentai. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.).
Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).
Kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.).
Vis tik dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų abejoja, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų (ES rodiklis – 35 proc.).
Tyrimas rodo, kad suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (pernai – 30 proc.).
„Eurobarometro“ tyrimo apklausoje, kuri vyko 2023 metais balandį-gegužę, dalyvavo 26 404 respondentai, iš jų 1005 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prokuratūra: tik prokuroras gali spręsti, ar prezidentas pakenkė tyrimui dėl L. Volkovo1
Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie įtariamųjų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu sulaikymą, prokuratūra teigia, kad tik tyrimą organizuojantis prokuroras gali nuspręsti, ar šiuo paviešinimu nebuvo ...
-
Pirmą tokį apdovanojimą atsiėmęs Š. Narbuto advokatas: šioje byloje buvo unikalus atvejis2
Lietuvos advokatūra šiais metais pirmą kartą įteikė naująjį bendruomenės simbolį – statulėlę „Gynėjas“, kuris atiteko advokatui Raimundui Lideikai. Šis simbolis buvo sukurtas kartu su garsiu Lietuvos menininku, skulp...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
A. Stonys paaukojo 150 tūkst. į referendumo dėl pilietybės išsaugojimo skatinimą: kviečia jungtis7
Lietuvos lyderiai, verslo bendruomenė ir visuomenininkai nusitaikė atkurti 4 milijonų Lietuvą. Imasi referendumo dėl pilietybės išsaugojimo kampanijos organizavimo, įkūrė viešąją įstaigą – „4 milijonų Lietuva&rdquo...
-
VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą. ...
-
Po L. Linkevičiaus komentarų apie Kerčės tiltą – Kremliaus atsakas: dabar jie loja, bet vėliau verks60
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius po komentaro apie Krymo (Kerčės) tiltą susilaukė Maskvos atsako. ...
-
2023 metai – šilčiausi per visą istoriją. Ko galime tikėtis iš 2024-ųjų?1
2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva. ...
-
Sostinėje sezoną atidarys motociklininkai: bus eismo ribojimų2
Šeštadienį, gegužės 4 d., sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto priemonių eismas Senamiestyje ir palei Nerį, Upės g. ...
-
Negalią turinčio Edgaro mama – apie sūnaus atkaklumą ir gražius žodžius iš Lavrinovičių6
„Buvo labai sunkių momentų, kai tiesiog rėžė – noriu susitikti su Dievu ir paklausti, kodėl jis tokį mane sukūrė“ – kadaise ištartus 18-mečio Edgaro žodžius prisimena jo mama Marija Ceiko. Visgi šiandien vaikin...
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
Pavasarį į sostinės gatves grįžta dviračiai ir paspirtukai – keliauti po miestą šiomis transporto priemonėmis yra daug patogiau ir tvariau nei automobiliu. Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo eksper...