„Rusai atakuoja Ukrainos mokymo įstaigas tyčia. Nėra taip, kad ten pataiko tiesiog šiaip. Tai plano sunaikinti Ukrainos tautą dalis. Šiuo metu sunaikinta arba apgadinta daugiau nei 1,5 tūkst. mokyklų. Tai kiek daugiau nei dešimtadalis visų mokyklų mūsų šalyje. Aš net nesuskaičiuoju darželių, kolegijų ir universitetų“, – teigė buvusi Ukrainos švietimo ministrė Hanna Novosad.

Lietuvoje mokosi apie 12 tūkst. vaikų iš Ukrainos. Kol jie čia, Ukraina, jos darželiai ir mokyklos bombarduojami toliau. Ypač blogai arčiau fronto esančiuose miestuose.

„Charkivas – unikalus miestas. Dėl to ten po žeme, metro, atsidarė pirma tokio tipo mokyklų Ukrainoje. Tokių požeminių mokyklų ten labai reikia. Rusija yra vos už 40 km. Tikslių skaičių nepasakysiu, bet Charkive sugriauta arba apgriauta beveik pusė mokyklų“, – sakė mokyklos „Gavitacija“ direktorės pavaduotoja Yuliya Dobroskok.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Lietuva jau įgyvendino projektą Irpinėje, t. y. jau atidarytas ir veikiantis darželis, kuris buvo sugriautas karo metu, o atstatytas ir atidarytas Ukrainos nepriklausomybės dieną, vasaros pabaigoje“, – džiaugėsi įgyvendintu projektu Centrinės projektų valdymo agentūros Ukrainos projektų vadovas Artūras Žarnovskis.

Tačiau Lietuvos pagalba šiuo darželiu nesibaigia.

„Baigiame dar vieną projektą – mokyklą Borodiankoje su slėptuve 700 vaikų. Taip pat turime kitų iniciatyvų – darželis Borodiankoje ir t. t. Visur ten buvo rekonstrukcijos, t. y. sugriautos, sudegintos, sudaužytos mokyklos buvo rekonstruotos“, – apie būsimas ir buvusias iniciatyvas pasakojo A. Žarnovskis.

Lietuva – maža šalis, bet jos pagalba, pasak ukrainiečių, neįkainojama. Ne viskas esą susideda į didelius pinigus.

LNK stop kadras. 

Aš daug mačiau, bet jūs esate pirmoji šalis, kuri atstatė mokyklą nuo nulio. 

„Galite pervesti milijonus eurų, bet jei nėra rezultato, koks skirtumas? Lietuva jau atstatė mokyklą Borodiankoje. Aš daug mačiau, bet jūs esate pirmoji šalis, kuri atstatė mokyklą nuo nulio. Svarbiausia, kad ten pat yra ir slėptuvė nuo bombų“, – džiaugėsi Lietuvos pagalba H. Novosad.

Taip pat startavo iniciatyva, kurios galutinis tikslas – su Lietuvos, Vakarų ir Ukrainos architektų pagalba parengti adaptyvų techninį projektą naujai mokyklai Ukrainai.

„Adaptyvus projektas – toks, kurį galima būtų pakartoti keliose vietose, žinoma, ne visiškai taip pat, kiekvienai vietai jis turės būti pritaikytas“, – aiškino Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė Rūta Leitanaitė.

Kai toks projektas bus parengtas, beliks ieškoti finansinių donorų, kad galima būtų mokyklas statyti ten, kur jų Ukrainoje labiausiai reikia.