Premjeras Andrius Kubilius sako kol kas nenorintis vertinti Prancūzijos koncerno „Dalkia“ planų į biokuro jėgainės statybą Vilniuje investuoti 500 mln. litų.

„Aš nesiimu vertinti, kadangi nežinome konkretesnių dalykų. Yra gerai, kad ir Vilniuje yra pradedama suvokti, kad Vilniaus savivaldybė ir jos šilumos tinklai yra Vilniaus reikalas. Galiu pasveikinti, kad atsiranda naujų iniciatyvų, o ne vien  ieškoma, kas kaltas - ar premjeras, ar energetikos ministras, ar, kaip vakar paaiškėjo, jau ir prezidentė. Ar tie planai yra realūs ir racionalūs, turėtų pasakyti ekspertai“, - Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

„Dalkia“ į biokuro jėgainės statybą Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Vilniaus mero Artūro Zuoko teigimu, „Dalkia“ už numatytas investicijas savivaldybės neprašo jokių įsipareigojimų, įskaitant ir šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo.

„Dalkia Eastern Europe“ yra pasirengusi investuoti 500 mln. litų į biokuro jėgainės statybas. Tai didžiausia pastarųjų trejų metų investicija Lietuvoje. (...) Mūsų susitarimas yra gana laisvas, jokių sąlygų „Dalkia Eastern Europe“ nekelia. Tai būtų daroma jų investicijomis, turint stiprius finansinius partnerius ir institucijas, taip pat jie prisiimtų visą riziką", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A.Zuokas.

Anot jo, pastačius jėgainę, šildymo kaina vilniečiams sumažėtų maždaug 20 procentų. Meras minėjo, kad statybos gali prasidėti dar šių metų pabaigoje, jos truktų maždaug trejus metus.

„Mums rūpi labai kylančios energetinių resursų kainos. Mūsų pareiga yra būti kūrybingiems, teikiant sprendimus. Pirmas iš sprendimų gali būti kuro diversifikavimas. Šiuo metu būtų galima pastatyti 300 megavatų galingumo biokuro jėgainę. Tai reikštų 500 mln. litų litų investiciją“, - teigė „Dalkia“ įmonės „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Jeanas Sacreste'as.

Pasak jo, „Dalkia Eastern Europe“ planuojamas investicijas Vilniuje remia visi „Dalkia“ akcininkai.

„Visi akcininkai remia šią idėją, nes tai yra mūsų verslo pagrindas, be to, tai yra tinkamas atsakymas į energetinių resursų problemą Lietuvoje“, - sakė J.Sacreste'as.

A.Zuoko teigimu, „Dalkia“ jėgainės statybas finansuotų nuosavomis lėšomis, o įgyvendinus šį projektą, 60 proc. šilumos būtų gaminama naudojant biokurą, atsisakant dujų importo iš Rusijos.

A.Zuokas sakė jog, biokuro jėgainę būtų statoma prie trečiosios termofikacinės elektrinės, esančios šalia Gariūnų turgavietės.

2001 metais Vilniaus miesto šilumos ūkis 15-kai metų buvo išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė „Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2 mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių mokėto šildymo tarifo.
Vilnius taryba užpernai birželį nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą koncernui „Dalkia“. Anksčiau „Dalkia“ teigė, kad į biokuro katilus investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone 2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai metų.

„Dalkia“ pernai birželį perleido Vilniaus šilumos ūkį valdančios įmonės „Vilniaus energija“ akcijas grupės įmonei „Societe Valmy Defense 22“. Iki tol 100 proc. „Vilniaus energijos“ akcijų valdė „Dalkia“ grupės įmonė „Dalkia International“.