Zoologijos sode – permainos: ne tik atpigo bilietai, bet ir pasikeitė jo gyventojų įpročiai. Vieni žvėrys pasislėpė žiemoti, o kiti džiaugiasi šalčiu ir pimuoju sniegu.

Aprengs ponį

"Akylai stebėjome ir stebime orų prognozes. Neapdairumas gali brangiai kainuoti", – prieš pradėdama ekskursiją po žiemoti pasirengusių globotinių narvus kalbėjo žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė. Pirmieji šalčiai Zoologijos sodo senbuvei ir kitiems darbuotojams nebuvo netikėti – jiems pasirengta dar tada, kai visi džiaugėsi rudeniška šiluma.

Pjuvenomis uždengtos narvų grindys, šienu apkamšytos durys, popieriumi užkištos ventiliacinės angos. Keliuose narvuose pastatyti automatiniai, nustatytu laiku patalpas šilto oro pripildantys įrenginiai. Šią savaitę toks šildytuvas atsirado ir mediniame vietnamietiškos kiaulės namelyje. Šilumos reikia ne tik jai, bet ir septyniems mažyliams.
Prieš kelias dienas Zoologijos sodo darbuotojai iš sandėlio ištraukė šiltintą liemenę poniui Žaibui ir specialią uždangą, kuri paslėps žiemos miegui besiruošiančių baribalų narvo angas.

Svarbiausia – pilnas skrandis

"Dabar kviečiu į Afriką", – lipdama žemyn laiptais ranka mojo A.Grebliauskienė. Šiuo žemynu ji vadina erdves, kuriose žiemą uždaromos žirafos, zebrai, gnu, begemotai ir kiti prie atšiauraus klimato nepratę gyvūnai. Temperatūra juose privalo būti ne mažesnė nei 15 laipsnių šilumos.

"Pykstate, kad jus uždarėme? Nesijaudinkite, rytoj galėsite pusvalandį palakstyti", – glostydama švelnius lamų snukučius ramino jas moteris. Kai temperatūra neviršija 4 laipsnių šalčio, grynu oru pakvėpuoti išleidžiamos ir žirafos. Labiau įsižiemojus, joms tenka tūnoti savo narvuose. Taip ilgakaklės saugomos ne tik nuo speigų, bet ir nuo ledo, kad krisdamos nesusilaužytų kojų.

"Praėjusiais metais netekome danieliaus", – žvelgdama į likusius jo giminaičius atsiduso A.Grebliauskienė. Kanopiniams, pasak jos, šaltis ypač pavojingas. Nuo jo keturkojams sutrinka virškinimas. Beje, žiemą mityba atlieka ypač svarbų vaidmenį. Pilnas skrandis padeda kovoti su šalčiu. Todėl kiekviename narve apstu įvairiausio maisto – kas ąžuolo, drebulių ir klevo vantas, kas mėsą ar šviežias daržoves kremta.

Laukė pirmųjų šalčių

Lietuviškos žiemos baisios ne visiems Zoologijos sodo gyventojams. Kuo didesni speigai, tuo stipriau letenomis trina baltasis lokys Kasparas. "Ši vasara jam buvo sunkiai pakeliama. Nuo karščio vadavome visais įmanomais būdais. Net maitinome žuvimis, įšaldytomis į ledą", – prisiminė pašnekovė.

Šaltis nė motais ir ruoniui. Vandenyje jis praleidžia ištisas valandas. Ant akmeninės platformos nelipa net ir tada, kai Zoologijos sodo darbuotojas atskuba su kibiru maisto. "Susigalvojo naują žaidimą – išgaudyti visas žuvis plaukiodamas", – nusijuokė A.Grebliauskienė. Per didesnius šalčius Zoologijos sodo darbuotojai pagaliu sutrupina ruonio baseiną užtraukusį ledą ir nuolat pila papildomai vandens. Keturiems snieginiams ožiams, kurių kailis toks, kad šie gyvūnai gali ištverti net 70 laipsnių šaltį, lietuviška žiema taip pat patinka. Pirmuosius šalčius sveikina ir Amūro tigrė. Prieš kelerius metus įrengtame prabangiame narve saugumo sumetimais ji uždaroma tik nakčiai.

Prie šaltų orų nesunkiai prisitaikė ir kai kurie šiltųjų kraštų gyventojai. Įsitaisę šildomuose voljeruose lankytojus akylai stebi liūtai Simba su Molė. Į lauką veržiasi ir kupranugariai. "Pamatytumėte, kaip jie puola prie durų, kai jas rakiname", – stebėjosi A.Grebliauskienė. Šaltis nebaugina net besilaukiančios patelės Mašos. Zoologijos sodo darbuotojų skaičiavimais, naujasis kupranugarių šeimos narys pasaulį išvys per patį viduržiemį.