Kinija šeštadienį į ambicingiausią kosminę misiją pasiuntė pirmąją taikonautę ir du vyrus erdvėlaiviu, kuris turėtų susijungti su orbitoje skriejančiu moduliu - tai ketinama padaryti rankiniu kosminio aparato valdymu.

„Shenzhou-9“ - jau ketvirtos pilotuojamos Kinijos kosminės misijos erdvėlaivis - startavo 18 val. 37 min. vietos (13 val. 37 min. Lietuvos) laiku iš Gobio dykumos šalies šiaurės vakaruose, praneš valstybinė televizija, transliavusi raketos startą.

Erdvėlaivio įgulai vadovauja kosmoso veteranas Jing Haipengas, jau dalyvavęs dviejuose kosminiuose skrydžiuose.

Tuo tarpu Liu Wangui, kuris kosminėje programoje dirba jau 14 metų, patikėta vadovauti susijungimo manevrams.

33 metų taikonautė Liu Yang, sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio, taps pirmąja į kosmosą pakilusia Kinijos moterimi. Ji atliks aerokosminių medicinos eksperimentų ir kitokių kosminių bandymų.

Ši misija truks dešimt dienų, per kurias įgula atliks bandymus ir rankiniu būdu valdomą susijungimą - didelių techninių gebėjimų reikalaujantį manevrą, atliekamą dviem aparatams skriejant orbitoje dideliu greičiu.

Per valstybinės televizijos transliuotą ceremoniją, surengtą prieš raketos startą, Kinijos parlamento - Nacionalinio Liaudies Kongreso - pirmininkas Wu Bangguo sakė įgulos nariams: „Šalis ir žmonės laukia jūsų sėkmingo sugrįžimo.“

Jeigu „Shenzhou 9“ („Dieviškojo laivo“) ir anksčiau į orbitą iškelto kosminio modulio „Tiangong 1“ („Dangiškųjų rūmų“) susijungimas bus sėkmingas, šis pasiekimas dar labiau priartins Kiniją prie šios šalies nuolatinės kosminės stoties įkūrimo, planuojamo atlikti 2020 metais.

Šios Azijos galybės kosminiai aparatai atliko panašų susijungimą pernai lapkritį, tačiau tąsyk abu laivai buvo nepilotuojami, o jų manevrai buvo valdomi iš Žemės.

„Kosminis susijungimas, atliekamas rankiniu valdymu... yra milžiniškas išbandymas taikonautų gebėjimui įvertinti erdvinę padėtį, žvilgsnio ir rankų koordinacijai ir psichologiniams gebėjimams“, - Jing Haipengas sakė žurnalistams prieš startą.

Jis pridūrė, kad visi trys įgulos nariai gerai dirbs kartu po daugelį mėnesių trukusių intensyvių pratybų, per kurias jie šią misiją kai kada repetuodavo net po 16 valandų per parą.

„Puikiausiai suprantame vienas kitą - ... iš vieno žvilgsnio, vienos veido išraiškos, vieno judesio“, - aiškino jis.

Erdvėlaivio įgula atliko jau daugiau nei 1 500 susijungimo pratybų, Kinijos pilotuojamųjų skrydžių programos atstovė Wu Ping sakė žurnalistams.

Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė ne būsimas iššūkis, o faktas, kad į įgulą buvo įtraukta Liu Yang - patyrusi naikintuvų pilotė, turinti Liaudies išvadavimo armijos majorės laipsnį ir įtraukta į astronautų mokymų programą prieš dvejus metus.

Kinija pirmąkart pasiuntė žmogų į kosmosą 2003 metais, o vėliau buvo surengti dar du pilotuojami skrydžiai, iš jų vėliausias - 2008 metais.

Tačiau šių kosminių laivų įgulose moterų nebuvo.

Liu Yang misija Kiniją padarys trečiąja šalimi po Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, pasiuntusia moterį į kosmosą, panaudojus savas technologijas.

Ši kosminė programa Kinijai simbolizuoja didėjantį šalies prestižą pasaulinėje arenoje, didelius technologinius pajėgumus ir Komunistų partijos sėkmę keliant buvusią skurdo prislėgtą valstybę.

Valstybinio dienraščio „Global Times“ šeštadienio numerio vedamajame sakoma, kad Kinijai reikia „įtvirtinti per daugelį metų pasiektus strateginius laimėjimus“, kurie reikalauja „didesnio dalyvavimo kosminėje erdvėje“.

„Trys “Shenzhou 9„ taikonautai įkūnija Kinijos ilgalaikius kosminius siekius“, - pridūrė laikraštis.

Pernai gruodį paskelbtame strateginiame dokumente buvo apibrėžtos Kinijos ilgalaikės ambicijos „vykdyti tyrimus dėl preliminaraus plano išlaipinti žmones Mėnulyje“.

Pagal dabartinę programą Kinija siekia įkurti nuolatinė kosminę stotį, kurioje įgula galėtų nepriklausomai gyventi kelis mėnesius - panašiai, kaip buvusioje Rusijos orbitinėje stotyje „Mir“ ir Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).