Daugiau nei trijų tūkst. studentų protesto laiškai nuo 12 val. plūdo į Vyriausybės institucijas. Faksu laiškus siuntė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos studentai.

Prie studentų akcijos jau prisidėjo  ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. 

Vyriausybę ir jos institucijas antradienio popietę pasiekė tik dešimtadalis faksimiliniu ryšiu siųstų studentų laiškų. Prie akcijos prisijungė studentai iš ISM Vadybos ir ekonomikos, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Mykolo Romerio, Vilniaus Pedagoginio, Klaipėdos universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos taip pat Kauno ir Klaipėdos valstybinės kolegijos.

Studentų laiškai, kuriuose raginama neskaldyti šalies akademinio jaunimo lapkričio 16-osios popietę, masiškai buvo siunčiami į Vyriausybės centrinius rūmus, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Finansų bei Teisingumo ministerijas, Valstybinės ligonių kasos būstinę.

 Kaip rašoma Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime, tokiais būdais studentai nori išreikšti pasipiktinimą Vyriausybės užmojams priimti Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

LSAS diskriminaciniu vadina Vyriausybės siūlymą, jog vyresni nei 25 metų studentai, jei jie ne doktorantai, patys mokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

"Tokio amžiaus studentų, kuriems valstybė vis dar dengia PSD, nėra labai daug, nes paprastai tokio amžiaus studentai dirba. Todėl tai valstybei tikrai nėra didelė našta. Tie, kurie vis dar nedirba, paprastai yra iš socialiai pažeidžiamų grupių, ir jų tikrai nereikėtų išskirti", - BNS antradienį sakė LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LSAS antradienį pranešė, kad kreipėsi į prezidentę bei Seimo narius, ragindama neremti minėtų Vyriausybės ketinimų.  Šis klausimas buvo įtrauktas į praėjusią savaitę parengtą šio trečiadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, tačiau antradienį nutarta klausimo svarstymą atidėti. Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis BNS teigė, jog klausimo nutarta nesvarstyti, nes projekte "galbūt pilnai nėra atsižvelgta į kai kuriuos niuansus".

"Turėjome pasitarimą ir nutarėme rytoj to klausimo nesvarstyti, nes galbūt pilnai nėra atsižvelgta į kai kuriuos niuansus, ir vienintelis 25 metų kriterijus nėra tinkamas", - sakė D.Matulionis.

Jo teigimu, "labiau subalansuotą" projektą numatoma Vyriausybėje svarstyti po poros savaičių.

Studentų atstovų teigimu, toks įstatymo projektas yra skubotas, nepagrįstas ir prieštarauja Europos Sąjungos nuostatoms. Esą minėtas siūlymas "sumažintų aukštojo mokslo prieinamumą bei diskriminuotų studentus dėl jų amžiaus ar dėl pasirinktos studijų formos".

A.Mark teigimu, šį projektą rengiant buvo konsultuojamasi su LSAS, tačiau į jos nuomone neatsižvelgta.

LSAS pažymi, kad priėmus tokį nutarimą daliai studentų kasmet į valstybės biudžetą tektų sumokėti 864 litų.

Studentų atstovų pranešime pažymima, kad Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas prieštarauja tiek Europos studentų teisių chartijai, tiek Bolonijos proceso bei Europos strategijos EU2020 nuostatoms. Pabrėžiama, kad šiaip dokumentais ir Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare bei Europos aukštojo mokslo erdvės dalyve, yra įsipareigojusi užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, didinti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

"LSAS neatmeta galimybės kreiptis į ES institucijas jei toks įstatymo projektas būtų patvirtintas", - teigiama antradienį išplatintame pranešime.

„Vyriausybė nesiklausė nuo pat vasaros siųstų argumentų, jog minėtas įstatymas studentams nepriimtinas. Tokio įstatymo svarstymas Tarptautinės studentų dienos proga – spjūvis į veidą. Tikimės, valdžia šįkart sąžiningai ir laiku sureaguos į jai siunčiamą signalą“,- teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Studentų laiškuose  raginama neskaldyti akademinio jaunimo ir draudimo lengvatas suteikti visiems studentams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir studijų formos. Laiškai faksu bus siunčiami  iki darbo pabaigos.

Jei akademinio jaunimo problemoms Vyriausybė liktų kurčia ir šįkart, Studentų sąjunga planuoja organizuoti radikalesnes protesto akcijas.